Mumifikuotas kūnas buvo rastas bažnyčios kriptoje, mažame Austrijos kaimelyje, netoli Dunojaus upės. Ši mumija, kaip spėjama, buvo 1746 m. mirusio parapijos vikaro Franzo Ksavero Sidlerio fon Roseneggo išlikę palaikai.
Bėgant metams Sidlerio kūnas buvo siejamas su įvairiais išgydymo stebuklais, tačiau jo mirties priežastis taip ir liko paslaptis. Ją dar labiau padidino 2000 m. atlikta rentgeno spindulių analizė, kuri parodė, kad jo mumijoje buvo nuodų kapsulė.
Žurnale „Frontiers in Medicine“ paskelbtame tyrime mokslininkai atliko naują analizę, naudodami įvairius metodus, kad paneigtų gandus apie mįslingą Sidlerio mirtį. Atlikdami tyrimą, jie atrado nepaprastą balzamavimo metodą, kuris nebuvo paminėtas istoriniuose dokumentuose.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad puikią išsaugojimo būklę lėmė neįprastas balzamavimo būdas. Į pilvą per tiesiosios žarnos kanalą buvo prikimšta medžio drožlių, šakelių ir audinio, o vidiniam džiovinimui pridėta cinko chlorido“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius, Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto mokslininkas Andreas Nerlichas.
Atlikusi makroskopinį kūno tyrimą, kurio metu buvo aptikti vyriški išoriniai lytiniai organai, tyrėjų komanda atliko mumijos kompiuterinę tomografiją, kad nustatytų kūno viduje esančius organus ir kitą medžiagą.
Jie taip pat paėmė odos, audinių ir dantų emalio mėginius cheminėms analizėms, kad nustatytų, kada vyras mirė, ką valgė ir ar buvo apsinuodijęs.
Atlikus kompiuterinę tomografiją nustatyta, kad vyro nosies sinusuose buvo nedidelė, bet lėtinė infekcija, o keli priekiniai dantys buvo nusidėvėję puslankiu – abu šie požymiai rodė, kad vyras ilgą laiką rūkė pypkę.
Be to, tyrėjai jo plaučiuose aptiko kalcifikacijų ir cistų, kurios būdingos lėtine tuberkulioze sergantiems žmonėms. Šios plaučių problemos galėjo sukelti ūminį kraujavimą iš plaučių, pažymėjo tyrėjai tyrime. Tyrėjų grupė teigė, kad tai buvo tikėtina jo mirties priežastis, nes toksikologinė analizė neparodė jokių apsinuodijimo požymių.
Tačiau pomirtinis mumijos gyvenimas ir jos sukūrimo būdas suglumino mokslininkus.
Padariusi nedidelį pjūvį krūtinės ląstoje, komanda atidžiai ištyrė mumijos kūne rastą svetimkūnį. Šią medžiagą sudarė purvas, eglės medžio drožlės ir nenustatytų medžių rūšių šakos. Tarp šio mišinio buvo įsimaišę kanapių, linų ir šilko audinio skiaučių bei medinių sagų, kurios, kaip spėjama, puošė audinį.
O apvalus tuščiaviduris daiktas, kurį tyrėjai anksčiau laikė nuodų kapsule, buvo ištrauktas. Nustatyta, kad tai stiklinis karoliukas iš rožinio.
Istoriškai mumijos dažnai buvo kuriamos atveriant kūno pilvo sieną, išimant organus ir įdedant pakavimo medžiagą. Tačiau šiuo atveju mumijos pilvas buvo nepažeistas, todėl tyrėjai padarė išvadą, kad vienuolis buvo mumifikuotas medžio drožles, šakeles ir audinį įkišus per išangę.
