Paaiškėjo, kad 60-metis vyras sirgo bromizmu – sindromu, kurį sukelia chroniškas per didelis cheminio junginio bromido arba jo artimo giminaičio bromo poveikis. Šiuo atveju vyras vartojo natrio bromidą, kurį įsigijo internetu.
Ataskaita apie šio vyro atvejį buvo paskelbta rugpjūčio 5 d. žurnale „Annals of Internal Medicine Clinical Cases“.
„Live Science“ susisiekė su „ChatGPT“ kūrėju „OpenAI“ dėl šio atvejo. Atstovas spaudai nukreipė žurnalistą į bendrovės paslaugų sąlygas, kuriose teigiama, kad jos paslaugos nėra skirtos naudoti bet kokios sveikatos būklės diagnozavimui ar gydymui, ir į jų naudojimo sąlygas, kuriose teigiama:
„Jūs neturėtumėte pasikliauti mūsų paslaugų rezultatais kaip vieninteliu tiesos ar faktinės informacijos šaltiniu arba kaip profesionalios konsultacijos pakaitalu.“
Atstovas pridūrė, kad „OpenAI“ saugos komandos siekia sumažinti bendrovės paslaugų naudojimo riziką ir mokyti produktus raginti vartotojus kreiptis profesionalios pagalbos.
„Asmeninis eksperimentas“
XIX ir XX amžiuje bromidas buvo plačiai naudojamas receptiniuose ir be recepto parduodamuose vaistuose, įskaitant raminamuosius, antikonvulsantus ir miego pagalbos priemones. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad ilgalaikis poveikis, pavyzdžiui, piktnaudžiaujant šiais vaistais, sukelia bromizmą.
Šis „toksidromas“ – sindromas, kurį sukelia toksinų kaupimasis – gali sukelti neuropsichiatrinius simptomus, įskaitant psichozę, sujaudinimą, maniją ir haliucinacijas, taip pat atminties, mąstymo ir raumenų koordinacijos sutrikimus. Bromidas gali sukelti šiuos simptomus, nes ilgalaikio poveikio atveju jis kaupiasi organizme ir pažeidžia neuronų funkciją.
1970-aisiais ir 1980-aisiais JAV reguliavimo institucijos pašalino keletą bromido formų iš be recepto parduodamų vaistų, įskaitant natrio bromidą. Po to bromizmo atvejų skaičius žymiai sumažėjo, ir ši liga šiandien yra palyginti reta. Tačiau retkarčiais vis dar pasitaiko atvejų, o kai kurie neseniai užregistruoti atvejai yra susiję su bromido turinčiais maisto papildais, kuriuos žmonės įsigijo internetu.
Prieš šį atvejį vyras skaitė apie neigiamą per didelio valgomosios druskos, dar vadinamos natrio chloridu, vartojimo poveikį sveikatai. „Jis buvo nustebęs, kad galėjo rasti tik literatūrą, susijusią su natrio kiekio mažinimu maiste“, o ne su chlorido mažinimu, teigiama ataskaitoje. „Įkvėptas savo studijų universitete mitybos srityje, jis nusprendė atlikti asmeninį eksperimentą, kad pašalintų chloridą iš savo mitybos.“
Pacientas kreipėsi į ChatGPT – ChatGPT 3.5 arba 4.0, atsižvelgiant į atvejo chronologiją. Ataskaitos autoriai neturėjo prieigos prie paciento pokalbių žurnalo, todėl tikslios didelio kalbos modelio (LLM) sugeneruotos formuluotės nežinomos. Tačiau vyras pranešė, kad ChatGPT sakė, jog chloridą galima pakeisti bromidu, todėl jis visą natrio chloridą savo mityboje pakeitė natrio bromidu. Autoriai pažymėjo, kad šis pakeitimas tikriausiai veikia naudojant natrio bromidą valymui, o ne mitybai.
Siekdami imituoti tai, kas galėjo nutikti jų pacientui, vyro gydytojai pabandė paklausti ChatGPT 3.5, kuo galima pakeisti chloridą, ir taip pat gavo atsakymą, kuriame buvo paminėtas bromidas. LLM pažymėjo, kad „kontekstas yra svarbus“, tačiau nepateikė konkretaus įspėjimo apie pavojų sveikatai ir neieškojo daugiau konteksto, kodėl buvo užduotas šis klausimas, „kaip, mūsų manymu, padarytų medicinos specialistas“, rašė autoriai.
Atsigavimas po bromizmo
Po trijų mėnesių, per kuriuos vietoj valgomosios druskos vartojo natrio bromidą, vyras kreipėsi į skubios pagalbos skyrių, išreiškęs susirūpinimą, kad jo kaimynas jį nuodija. Tuo metu jo laboratoriniai tyrimai parodė anglies dioksido kaupimąsi kraujyje, taip pat šarmingumo (priešingas rūgštingumui) padidėjimą.
Be to, jo kraujyje buvo padidėjęs chlorido kiekis, bet natrio kiekis buvo normalus. Atlikus išsamesnį tyrimą, paaiškėjo, kad tai buvo „pseudohiperchloremijos“ atvejis, o tai reiškia, kad laboratorinis chlorido tyrimas davė klaidingą rezultatą, nes kiti kraujo junginiai, būtent didelis bromido kiekis, trukdė atlikti matavimus. Pasikonsultavę su medicinine literatūra ir Apsinuodijimų kontrolės centru, vyro gydytojai nusprendė, kad labiausiai tikėtina diagnozė yra bromizmas.
Po to, kai buvo paguldytas į ligoninę elektrolitų stebėjimui ir papildymui, vyras sakė, kad jį kankina troškulys, bet yra paranojiškas dėl jam pasiūlyto vandens. Po visos dienos ligoninėje jo paranoja sustiprėjo ir jis pradėjo patirti haliucinacijas. Tada jis bandė pabėgti iš ligoninės, dėl ko buvo priverstinai paguldytas į psichiatrijos skyrių, kur jam pradėjo skirti antipsichotikus.
Vyro gyvybinės funkcijos stabilizavosi po to, kai jam buvo duota skysčių ir elektrolitų, o jo psichinė būklė pagerėjo vartojant antipsichotikus, jis galėjo informuoti gydytojus apie savo „ChatGPT“ naudojimą. Jis taip pat pažymėjo papildomus simptomus, kuriuos pastebėjo neseniai, pavyzdžiui, veido spuogus ir kitus darinius ant odos, kurie galėjo būti padidėjęs jautrumas bromidui. Jis taip pat pažymėjo nemigą, nuovargį, raumenų koordinacijos sutrikimus ir pernelyg didelį troškulį, „dar labiau rodančius bromizmą“, rašė jo gydytojai.
Per tris savaites jam buvo palaipsniui nutrauktas antipsichotikų vartojimas, po to jis buvo išrašytas iš ligoninės. Po dviejų savaičių patikrinimo jo būklė išliko stabili.
„Nors tai yra priemonė, turinti didelį potencialą sukurti tiltą tarp mokslininkų ir neakademinės visuomenės, dirbtinis intelektas taip pat kelia pavojų skleisti iš konteksto išimtą informaciją“, – padarė išvadą ataskaitos autoriai. „Labai mažai tikėtina, kad medicinos ekspertas būtų paminėjęs natrio bromidą, susidūręs su pacientu, ieškantį tinkamo natrio chlorido pakaitalo.“
Jie pabrėžė, kad „didėjant dirbtinio intelekto įrankių naudojimui, paslaugų teikėjai turės į tai atsižvelgti, kai tikrins, kur jų pacientai gauna sveikatos informaciją“.
