2025-08-25 10:45

Dėl nacionalinio stadiono kreipėsi į prokurorus: kaltina savivaldybės atstovus

Vilniaus miesto tarybos opozicijai priklausantis Aleksandras Nemunaitis pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą – prašo dėl nacionalinio stadiono statybų pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvertinti Vilniaus savivaldybės veiksmus.
Tęsiasi Nacionalinio stadiono statybos
Tęsiasi Nacionalinio stadiono statybos / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

Pirmasis šią naujieną pranešė portalas Delfi.

Su skundu susipažino ir 15min. Jame rašoma, kad kreipiamasi dėl Nacionalinio stadiono (Vilniaus daugiafunkcio komplekso) projekto, kuris „šiandien ir toliau kelia rimtų abejonių dėl teisėtumo, skaidrumo ir atitikimo viešajam interesui“.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą.

„Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. rugpjūčio 7 d. konstatavo, kad Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis 18 mėnesių buvo vykdoma pažeidžiant Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės vadovai (meras Valdas Benkunskas, administracijos direktorius Adomas Bužinskas) ne tik toleravo, bet ir viešai gynė veiksmus, kurie oficialiai pripažinti neskaidriais. Jie viešai tvirtino apie „užtikrintas garantijas“ ir „skaidrumą“, nors VPT nustatyta priešingai“, – skundė dėsto A.Nemunaitis.

Kitas punktas, dėl kurio kreipiamasi į prokurorus, – pasibaigusi žemės nuomos sutartis.

„Ozo g. 27 sklypas (228 726 kv. m) buvo išnuomotas UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ iki 2025 m. balandžio 6 d. Kadangi nuomininkas nepateikė prašymo pratęsti nuomos terminą prieš 3 mėnesius, kaip numato Taisyklių 50 p., pagal Civilinio kodekso 6.562 str. ši sutartis yra pasibaigusi. Taigi, faktiškai šiuo metu savivaldybė remia projektą, kuriam nėra jokio galiojančio teisinio pagrindo“, – rašoma skunde.

Toliau A.Nemunaitis mini Statybų inspekcijos išvadą.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neseniai paskelbė, kad žemės nuomos sutartis, kuria remiantis turėjo vykti darbai, yra pasibaigusi, todėl statybos darbai šiame sklype
yra draudžiami. Nepaisant to, nuo 2025 m. birželio pabaigos „Hanner“ vykdo statybos darbus, nors neturi galiojančios žemės nuomos sutarties. Tai reiškia, kad darbai vyko ir vyksta neturint jokio
galiojančio teisinio pagrindo naudoti valstybinį žemės sklypą“, – teigė A.Nemunaitis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aleksandras Nemunaitis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Aleksandras Nemunaitis

Jis sakė įžvelgiantis nepagrįstą skubą ir privilegijų suteikimą.

„2025 m. rugpjūčio 6 d. „Hanner“ valdoma įmonė UAB „Vilniaus daugiafunkcis centras” pateikė prašymą atleisti juos nuo žemės nuomos mokesčio už sklypą, dėl kurio jie dar net nėra pasirašę žemės nuomos sutarties. Nežiūrint į tai, jau 2025 m. rugpjūčio 11 d. Tarybos sprendimo projektas su aiškinamuoju raštu buvo parengtas ir pažymėtas kaip „teigiamai suderintas“ net kelių savivaldybės darbuotojų“, – rašoma skundė.

Anot jo, šiuo sprendimu siūloma suteikti lengvatą, kurios vertė – 1 241 187 eurai.

„Tokia skuba ir palankumas vienam verslo subjektui kelia klausimą, ar sprendimai priimami Vilniaus miesto gyventojų, ar privataus investuotojo interesams“, – teigė A.Nemunaitis.

Jis mano, kad pažeidžiamas viešasis interesas:

„Nacionalinis stadionas yra strateginis objektas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai rodo, kad sąmoningai ignoruojamos VPT ir Statybų inspekcijos išvados, leidžiama vykdyti statybos darbus net pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, verslui suteikiamos (ketinama suteikti) milijoninės lengvatos, politikai sistemingai klaidina visuomenę apie projekto „skaidrumą“.

Taigi prokurorams jis teigė turintis keturis prašymus:

„1. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų Vilniaus miesto savivaldybės vadovų nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimo, turto iššvaistymo ar neteisėto privačių interesų protegavimo.

2. Įvertinti, ar sutarties perdavimas „Hanner“ grupei be konkurso taip išvengiant kompensacijos už neatliktus darbus iš „BaltCap“ reikalavimo, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

3. Patikrinti, ar nebuvo daroma įtaka Vilniaus miesto tarybos nariams balsuoti už „Hanner“ palankius sprendimus.

4. Įvertinti galimybę taikyti teisinius veiksmus dėl statybų darbų valstybinėje žemėje be galiojančios nuomos sutarties“.

VTPSI sako, kad stadiono sklypo nuomos klausimą turi spręsti savivaldybė, bet neatmeta patikrinimo

Priminsime, kad paaiškėjus, kad nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje statybos šių metų birželį buvo atnaujintos balandį pasibaigus jo žemės sklypo nuomos sutarčiai, Statybų inspekcija teigė, kad šį klausimą turi spręsti savivaldybė, tačiau esant poreikiui neatmeta galimybės pradėti patikrinimą.

„Tai labai didelis objektas ir, akivaizdu, kad jis tikrai yra mūsų dėmesio centre. Tai anksčiau ar vėliau neatmetam galimybės, kad bus atliktas patikrinimas. Tuomet būtų viskas vertinama. O šitoje vietoje savivaldybė turi išsispręsti tą klausimą (žemės sklypo nuomos – BNS), ji sudarinėja sutartis“, – BNS teigė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.

Jo teigimu, vertinti, ar teisėtai atnaujintos statybos pasibaigus sklypo nuomos sutarčiai, šiuo metu yra sudėtinga.

„Žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimas savaime nereiškia, jog statyba automatiškai tampa neteisėta – statytojas gali turėti kitą galiojantį žemės valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantį pagrindą, pavyzdžiui, nuosavybės teisę ar užstatymo teisę. (...) Jei nė vienas iš šių pagrindų neegzistuoja, statyba laikoma draudžiama“, – sakė Statybos inspekcijos atstovas.

„Neturint visos informacijos apie šio objekto žemės valdymo ar naudojimo pagrindus, negalime daryti apibendrinančių išvadų“, – pridūrė R. Gorbačiovas.

Anot jo, Statybų inspekcija, vertindama objekto rizikingumą, yra sudariusi planinių patikrinimų planą.

„Visą informaciją apie sklypo nuomos situaciją valdo Vilniaus miesto savivaldybė, o VTPSI, vertindama objektų rizikingumą, atitinkamai planuoja planinius patikrinimus“, – BNS teigė R. Gorbačiovas.

Savivaldybė: sprendimas pratęsti nuomos sutartį – formalumas

Tuo metu Vilniaus savivaldybė penktadienį BNS teigė, kad nacionalinio stadiono projekto vystytojas pagal sudarytą koncesijos susitarimą turi teisę naudotis žemės sklypu, nors jo nuomos sutartis yra pasibaigusi.

„Koncesijos sutartyje aiškiai numatyta, kad žemės sklypas turi būti išnuomotas koncesijos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymui. Todėl koncesininkas remiantis koncesijos sutarties nuostatomis turi teisę naudotis žemės sklypu ir vykdyti jame statybos darbus pagal išduotus ir galiojančius statybos leidimus“, – sakė savivaldybė.

Jos teigimu, nacionalinio stadiono sklypo nuomos sutarties pratęsimas yra formalus veiksmas.

„Vilniaus miesto savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje ketina priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos ir bus sudaroma nauja valstybinės žemės sutartis, tačiau šis sprendimas yra visiškai formalus, kadangi taryba jau pritardama koncesijos sutarčiai yra įsipareigojusi išnuomoti sklypą koncesininkui visam koncesijos sutarties laikotarpiui“, – sakė sostinės savivaldybė.

„Norime pabrėžti, kad koncesininkas naudojasi žeme ir vykdo statybos darbus atsižvelgdamas į galiojančios koncesijos sutarties nuostatas“, – pridūrė ji.

Sklypo nuomos sutartis baigė galioti balandį

BNS rašė, kad nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje statybos šių metų birželį atnaujintos balandį pasibaigus jo žemės sklypo nuomos sutarčiai. Sostinės savivaldybės teigimu, ji su projekto koncesininke „Vilniaus daugiafunkcinis centras“ turėtų būti pratęsta tarybos posėdyje kitą savaitę.

Nacionalinio stadiono projektą perėmusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis BNS teigė, kad prašymą savivaldybei pratęsti sklypo nuomą jis pateikė liepos 22 dieną, kai sužinojo, kad sutartis nebegalioja.

Jis teigė nemanantis, kad dėl pasibaigusios nuomos sutarties kils projekto įgyvendinimo problemų.

Kaip skelbė BNS, 2021 metais savivaldybės taryba nusprendė be aukciono išnuomoti sklypą nacionalinio stadiono statyboms tuometinei investicijų bendrovės „BaltCap“ valdytai įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Sklypo vertė tuomet buvo 9,33 mln. eurų.

Savivaldybės taryba iki 2025-ųjų balandžio pradžios atleido bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio. Tuomet teigta, kad bendra nuomos suma siektų beveik 130 tūkst. eurų.

Tuo metu šių metų birželio pabaigoje „Hanner“ baigė derybas su „BaltCap“ dėl projekto perėmimo, taip pat susitarė su statybų įmone „Naresta“ dėl 70 mln. eurų vertės darbų atnaujinimo.

Liepos pradžioje A. Avulis pranešė susitaręs ir su statybų bendrove „Kalvasta statyba“, kuri už 47,5 mln. eurų vykdys antro, trečio ir ketvirto etapo darbus.

Pagal susitarimą „Hanner“ už vieną eurą išpirko projekto koncesijos įmonės „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ akcininkės „Venetus Capital“ akcijas ir grąžino beveik pusę fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ koncesininkei suteiktos 6 mln. eurų paskolos.

Gegužės pabaigoje Europos Komisija (EK) galutinai pritarė nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams – pagal ją numatyta suteikti valstybės pagalbą projektui.

Vilniaus miesto taryba pernai rugpjūtį pritarė koncesijos sutarties pakeitimams – pakeitus rizikų pasidalijimą, projektas savivaldybei ir valstybei kainuos apie 155,1 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su įmone „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ 2021 metų spalį pasirašė 25 metų trukmės koncesijos sutartį, o statybas 2023 metų rudenį buvo pradėjusi „Naresta“.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą