Kauno vadovai apie rengiamą Naujamiesčio specialųjį planą: miestas negali būti vėl užkonservuotas

Plano derinti neketina

Specialusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis, kaip konkrečioje miesto dalyje gali būti tvarkoma aplinka, saugomas kultūros paveldas, rekonstruojami ar statomi pastatai.

Rengiamas Naujamiesčio specialusis planas apima ne tik pavienius saugomus objektus, bet ir platesnę miesto centro teritoriją, todėl jo sprendiniai ateityje tiesiogiai lems, kokia plėtra, rekonstrukcija ar nauja statyba čia būtų galima. Būtent dėl plano rengėjų siūlomų ribojimų ir jų poveikio miesto raidai, Kauno savivaldybė dabartinei plano redakcijai nepritaria.

„Jau dabar viešojoje erdvėje matome argumentuotą urbanistų kritiką specialiajam planui. Susidaro vaizdas, kad pagal šį diletantiškai parengtą dokumentą, miestas turėtų išsikelti į priemiesčius. Noriu pabrėžti, kad nežudysime dešimtmetį vykstančio miesto proveržio ir dabartinio plano tikrai nederinsime. Neleisime žeminti Kauno nei tiesiogine, nei perkeltine prasme“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaunas pirmasis Lietuvoje pradėjo Paveldotvarkos programą, ir pagal skiriamas kasmetines investicijas į istorinių pastatų atnaujinimą, daugelį metų pirmauja šalyje. Pasak miesto vadovų, paveldosauga negali būti suprantama kaip draudimas miestui keistis.

„Puikiai suprantame tarpukario modernizmo reikšmę Kaunui. Niekas nenori jo prarasti. Tačiau paruoštame dokumente matome norą tiesiog užkonservuoti miesto naujamiestį ir platų ratą aplink jį. Kiekvienas laikmetis miestuose palieka savo sluoksnį. Turime saugoti vertybes, bet ne užrakinti visą miestą praeityje“, – teigia Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Siauras požiūris

Savivaldybė taip pat kritikuoja tai, kad rengiant specialųjį planą, jos vertinimu, per mažai dėmesio skiriama ekonominiam ir socialiniam miesto gyvenimui.

„Naujamiestis nėra vien saugotinų pastatų rinkinys. Tai miesto centras, kuriame žmonės turi gyventi, dirbti, kurti verslus ir investuoti. Todėl sprendimai, ribojantys rekonstrukciją, konversiją ar naujos architektūros atsiradimą, turi būti vertinami ne teoriškai, o pagal realias pasekmes miestui“, – akcentavo A.Palionis.

Pasak vicemero, geras paveldo „saugotojų“ perteklinio veikimo pavyzdys – Laisvės al. 17 kvartalas šalia Soboro. Kiek vargo ir sugaišto laiko vien dėl to, kad savivaldybės specialistai galėtų užfiksuoti šiai dienai ten esančius faktinius aukščius, kad vystytojai ateityje neturėtų problemų konvertuojant šią erdvę.

„Neįsivaizduoju, kaip tokie miestai kaip Briugė, Amsterdamas, Kopenhaga, Barselona ar Paryžius būtų tapę ikoniniais miestais, jei būtų susidūrę su tokio lygio paveldo specialistais. Panašu, kad Naujamiesčio specialųjį planą rengė teoretikai matantys tik pro labai siaurą savo bokšto langelį“, – pabrėžė V.Matijošaitis.

Panaši situacija ir K.Donelaičio gatvėje, kur tarp penkių ar šešių aukštų pastatų vis dar stovi vieno ar dviejų aukštų statiniai. Miesto vadovų nuomone, būtų nelogiška iš anksto uždrausti jų savininkams ateityje rekonstruoti pastatus ir prisitaikyti prie jau susiformavusio užstatymo ir aukštingumo.

„Norime išsaugoti tai, dėl ko Kaunas yra Kaunas. Bet dabartinė karta taip pat turi teisę kurti savo miestą. Kitaip saugosime ne gyvą miestą, o jo fotografiją“, – apibendrina Kauno miesto vyriausias architektas Gedeminas Barčauskas.

UNESCO nereiškia draudimo statyti

Vienu svarbiausių argumentų diskusijose dėl Naujamiesčio tapo Kauno modernizmo įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Savivaldybės vertinimu, UNESCO vardas neturėtų būti naudojamas kaip priežastis riboti bet kokius pokyčius miesto centre.

„UNESCO pripažino Kauną ne todėl, kad jis nesikeitė. UNESCO pripažino Kauną todėl, kad jis nepaprastai intensyviai modernėjo. Tai esminis skirtumas“, – pabrėžia G.Barčauskas.

Būtent tarpukariu Kaunas per itin trumpą laiką iš provincinio miesto virto modernia Europos sostine. Buvo statomi nauji gyvenamieji namai, mokyklos, bankai, kino teatrai, administraciniai pastatai, formuojami nauji kvartalai.

„Šiandien saugome tarpukario Kauną todėl, kad anuomet jis nebijojo keistis. To meto architektai kūrė savo laikmečio miestą. Jei tuomet būtų galiojusi tokia ribojimų sistema, kokią kai kuriais sprendiniais siūloma įvesti šiandien, modernaus Kauno, kuriuo dabar didžiuojamės, greičiausiai apskritai nebūtų“, – sako G.Barčauskas.

Dabartinės redakcijos Naujamiesčio specialusis planas, miesto vertinimu, turėtų būti iš esmės peržiūrėtas: sumažintas reglamentinių teritorijų ir skirtingų režimų skaičius, pašalintos kolizijos su galiojančiais planavimo dokumentais, iš naujo įvertinti aukščio ribojimai ir atsisakyta perteklinių reikalavimų.

„Noriu dar kartą pabrėžti, kad tokiam planui, koks dabar yra siūlomas, miestas tikrai nepritars ir jo nederins“, – pabrėžė V.Matijošaitis.

Savivaldybės vertinimu, būtent tokia pusiausvyra – tarp kultūros paveldo apsaugos, ekonominio gyvybingumo, socialinių poreikių, aplinkosauginio tvarumo ir miesto augimo – turėtų tapti pagrindiniu būsimo Naujamiesčio specialiojo plano principu.