Didžiausią grėsmę patiria seni daugiabučiai, kurie yra mažiau atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms, todėl viena veiksmingiausių apsaugos priemonių išlieka būsto renovacija, padedanti sumažinti ne tik šildymo išlaidas, bet ir apsaugoti pastatus nuo ekstremalių orų padarinių.
„Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita vyksta ypač intensyviai. Pastatai susiduria su naujais išbandymais – didesniu kritulių kiekiu ir dažnais temperatūrų svyravimais.
Šaltuoju metų laiku neretai pasitaiko trumpalaikiai atodrėkiai, po kurių vėl staiga atšąla. Tokie ciklai yra ypač žalingi pastatams: drėgmė įsigeria į sienas, o pakaitomis vykstantys atšalimo ir atitirpimo procesai ardo jų konstrukcijas.
Tokie ciklai yra ypač žalingi pastatams.
Nors bendra temperatūra ir orų sąlygos gali atrodyti palankesnės, pastaraisiais metais pastebimas ekstremalių reiškinių dažnėjimas. Tikėtina, kad augant globaliai temperatūrai jų bus dar daugiau“, – teigia klimatologas Justas Kažys.
Vis didesniu išbandymu tampa dažnėjantys karščiai
Kadangi karščio bangos Lietuvoje tampa vis dažnesnės ir ilgesnės, renovuojant daugiabučius svarbu atsižvelgti ne tik į jų šilumos izoliaciją, bet ir į vėdinimo bei vėsinimo sprendimus.
J.Kažys atkreipia dėmesį, kad daugelio Lietuvos daugiabučių stogai yra padengti tamsiomis dangomis, dažniausiai smaluotomis ar ruberoidu. Veikiamos saulės ir didelio karščio, šios dangos gali deformuotis, skilti ir prarasti savo apsaugines savybes, taip dar labiau didindamos pastato įkaitimą.
„Nerenovuoti daugiabučiai yra tarsi šiltnamiai – įkaitę paviršiai sugeria saulės energiją, o vidinės patalpos greitai perkaista. Ypač sudėtinga viršutiniuose aukštuose ir pietinėje pastato pusėje gyvenantiems žmonėms – čia be oro kondicionavimo išbūti tampa beveik neįmanoma“, – aiškina klimatologas.
Nerenovuoti daugiabučiai yra tarsi šiltnamiai – įkaitę paviršiai sugeria saulės energiją, o vidinės patalpos greitai perkaista.
Be to, perkaitusios patalpos ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir sukelia finansinių iššūkių – gyventojai priversti investuoti į vėsinimo sistemas, kurių įrengimas ir eksploatavimas gali kainuoti brangiai. Norint išvengti šių problemų, būtina ieškoti modernių sprendimų – nuo efektyvesnių stogo dangų, atspindinčių saulės spindulius, iki tinkamų vėdinimo sistemų, kurios padėtų palaikyti komfortišką temperatūrą net ir karščiausiomis vasaros dienomis.
Kartojantis atšilimo – atšilimo ciklui atsiranda defektų
Pasak įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus vadovės Aušros Jarmoškienės, kai aplinkos temperatūra žemėja, statybinės medžiagos, tokios kaip betonas ar plytos, traukiasi, o kylant temperatūrai – plečiasi. Šis nuolatinis ciklas sukelia įtrūkimus konstrukcijose. Žiemą drėgmė patenka į atsiradusius plyšius, sušąla ir išsiplečia, dar labiau ardydama pastato struktūrą.
„Dėl temperatūrų pokyčių deformuojasi langų rėmai ir durys, mažėja jų sandarumas, o stogo dangos praranda elastingumą, tampa trapios ir skilinėja. Pro atsiradusius plyšius vanduo gali prasiskverbti į pastato vidų, sukeldamas papildomų pažeidimų.
Be to, temperatūrų svyravimai paveikia ir pastato pamatus – grunto judėjimas gali sukelti skilimus ir įtrūkimus. Balkonų betoninėse konstrukcijose esanti armatūra taip pat pažeidžiama: prasiskverbusi drėgmė sukelia koroziją, kuri silpnina konstrukcijos tvirtumą“, – dalinasi A.Jarmoškienė.
Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris teigia, kad pajūrio regionas yra itin jautrus klimato poveikiui. Dėl stiprių vyraujančių vėjų ir gausių kritulių pastatų fasadai patiria didesnį lietaus poveikį. Be to, jie susiduria su dažnais šalčio-atodrėkio ciklais, kurie gali daryti neigiamą įtaką konstrukcijų ilgaamžiškumui.
Dėl šių priežasčių renovuojant pastatus būtina papildoma fasadų apsauga specialiomis dangomis, kurios padeda išvengti drėgmės įsiskverbimo ir konstrukcijų pažeidimų.
Sprendimas – kompleksinė daugiabučio renovacija
Apsisaugoti nuo stichinių gamtos reiškinių sukeltų padarinių geriausiai padeda daugiabučio namo renovacija. Jos metu sutvarkomos nuotekų sistemos, nuogrindos, pašalinami sujungimų įtrūkimai ir fasado pažeidimai, taip stabilizuojant pastato konstrukciją bei pratęsiant jo tarnavimo laiką.
Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos nuostolius, o apsauginis struktūrinis tinkas ar vėdinamas fasadas užkerta kelią drėgmės patekimui į pastato konstrukcijas.
Pasak J.Kažio, modernizuojant daugiabutį taip pat būtina atkreipti dėmesį į kokybiškas langų sistemas, natūralias statybines medžiagas ir žaliąsias erdves. Tai ne tik sumažina pastato perkaitimą vasarą, bet ir užtikrina efektyvesnį lietaus vandens nutekėjimą.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
