Nepaisant įtemptos geopolitinės aplinkos, sutrikusių sausumos transporto kelių ir išaugusių tiekimo grandinių saugumo reikalavimų, rinka fiksavo septynerių metų rekordą: pradėta statyti daugiau nei 501 tūkst. kv. m pramonės ir sandėliavimo objektų. Tai, ekspertų teigimu, leidžia kalbėti apie plėtros kryptį, kuri vis labiau priklauso nuo pastovios paklausos ir nuoseklaus investicijų planavimo.
„Lietuvos logistikos ir pramonės rinka išmoko gyventi nuolatinės nežinios sąlygomis. Šiandien jau aišku, kad situacija nėra laikina, todėl svarbiausia – gebėti veikti neturint visų atsakymų. Tinkama infrastruktūra tampa veiksniu, kuris leidžia verslui augti net tokioje geopolitinėje aplinkoje. Rinkos aktyvumą papildomai skatina valstybės ir verslo investicijos į gynybos infrastruktūrą“, – teigia „Newsec“ Industrinio NT vadovė Akvilė Mačiulė.
Svarbiausi šiemet pradėti projektai – 36 tūkst. kv. m ploto „Rheinmetall“ gamykla bei „Lemora“ ir „Megrame“ vystomi objektai, siekiantys po 16,7 tūkst. kv. m. Taip pat – „BURGA“ gamybinis-administracinis pastatas, „Kormotech“ antroji gyvūnų maisto gamykla, „JPackaging“ padėklų gamykla, „Vičiūnų grupės“ lašišos perdirbimo kompleksas ir kiti. Šiemet baigtų statybų buvo panašiai kaip ir pernai: 416 tūkst. kv. m, tarp kurių – „Sirin Development“ su trimis pastatais ir beveik 60 tūkst. kv.m Vilniuje bei Kaune, ir „Transekspedicija“, užbaigusi 26 tūkst. kv. m sandėlio statybas Vilniuje.
„Šie pavyzdžiai rodo, kad investicijas lemia aiškus poreikis modernioms, energiškai efektyvioms ir aukštus saugumo reikalavimus atitinkančioms patalpoms. Tai ypač svarbu gynybos pramonei ir aukštos pridėtinės vertės gamybos įmonėms, kurioms būtini patikimi, automatizacijai pritaikyti sprendimai“, – sako A.Mačiulė.
Jos teigimu, galima teigti, kad Lietuva per pastaruosius kelerius metus iš tranzito šalies vis labiau tampa savarankišku logistikos centru, kurio vertė auga dėl nuosekliai kuriamos infrastruktūros ir gebėjimo veikti nepriklausomai nuo vienos krypties srautų.
Pasak „Newsec“ ekspertės, sausumos bei oro transporto nestabilumas ir dažni trikdžiai, tarp jų – Baltarusijoje įstrigę beveik 200 Lietuvos vilkikų, tikėtina, paspartino verslo sprendimą labiau remtis alternatyviais maršrutais.
„Klaipėdos uostas per pirmuosius dešimt mėnesių fiksavo apie 10 proc. augimą, o konteinerių krova – sparčiausią visame regione. Uostas palaiko reguliarų ryšį su 56 šalimis, todėl tapo pagrindine Lietuvos logistikos atrama. Tai – strategiškai svarbus pokytis, kuris veikia kaip saugumo mechanizmas regione. Logistikos tinklas šiandien pakankamai įvairus, kad galėtų atlaikyti išorinius sukrėtimus“, – teigia A.Mačiulė.
Stabili sandėlių vakansija
Lietuvos sandėlių vakansija, svyruojanti tarp 5 ir 6,4 proc., išlieka viena iš stabiliausių Baltijos regione. Ekspertė pabrėžia, kad tai – sveikas, brandžiai rinkai būdingas rodiklis, suteikiantis nuomininkams pasirinkimo laisvę, o plėtotojams – galimybę planuoti naujus projektus be perteklinės rizikos.
Modernių sandėlių nuoma Lietuvoje siekia 5–6 eurus, pramonės patalpų – 6–8 eurus už kvadratinį metrą, o kainų pokyčiai juda panašiai kaip visoje Europoje, kur metinis augimas siekia apie 4,4 proc. Tokia dinamika rodo, kad rinka reaguoja į ilgalaikius, esminius paklausos pokyčius, o ne į trumpalaikius svyravimus.
„Energinis efektyvumas, pastato aukštis, galimybė integruoti automatizaciją ir ESG kriterijų atitikimas šiandien tampa vis svarbesni apsisprendimo veiksniai”, – sako „Newsec“ atstovė.
Baltijos sostinių realybė – skirtinga
Vilnius, kurio modernių sandėlių fondas siekia 1,2 mln. kv. m, o statoma dar 117 tūkst. kv. m, pasižymi itin didele šiuolaikinių objektų pasiūla. Per tris ketvirčius pastatyta 59 tūkst. kv. m, o iki metų pabaigos – dar apie 26 tūkst. kv. m. Rinka čia aiškiai krypsta į efektyvias, aukštą energinę klasę turinčias patalpas.
Ryga, ekspertės teigimu, šiemet yra bene aktyviausias regiono centras: per tris ketvirčius pristatyta daugiau nei 80 tūkst. kv. m naujų objektų, o planuose – dar 120 tūkst. kv. m. „Ulbrokas 34“ projektas, apjungiantis 4 800 kv. m sandėliavimo ir daugiau nei 4 tūkst. kv. m biuro ploto, atspindi augančią mišraus tipo „stock-office“ patalpų paklausą. Nuoma čia siekia 5,5–5,7 euro, o paklausa išlieka stipri, nors išankstinių sutarčių tempai kiek lėtesni.
„Talinas šiuo metu susiduria su pasiūlos kokybės problema. Vakansija pakilo nuo 3,2 iki 4,2 proc., daugiausiai dėl senesnių patalpų, kurios nebeatitinka šiandienos verslo poreikių. Vidutinė nuoma siekia 5,4 euro, aukštos klasės segmentas artėja prie 6 eurų, tačiau rinkos plėtrą riboja tinkamų objektų stoka. Statoma dar 84 tūkst. kv. m ir tai gali tapti pirmuoju ženklu, kad Talino rinka pradeda modernizuotis po ilgesnės pertraukos”, – sako A.Mačiulė.
