Atnaujintas objektas kuria naujas tradicijas
Vienas ES paramos lėšomis atnaujintų istorinių pastatų, Kauno centre XVI a. pastatytas Perkūno namas, ne tik džiugina praeivius, miesto svečius, bet po remonto net įkvėpė naujų tradicijų atsiradimui.
Pasak projekto „Jėzuitų komplekso Kaune pritaikymas turizmui“ vadovės Ramunės Gecaitės, turizmui pritaikytame Jėzuitų komplekse tampa populiaru švęsti jubiliejus ir mergvakarius viduramžiška dvasia, prieš Kalėdas su visa šeima gaminti dovanėles, ant terasos pakyla fotografuotis bei pabendrauti su sveikinti atvykusias draugais jaunavedžiai.
„Vienas gražiausių Kauno pastatų Perkūno namas visada traukė tiek kauniečių, tiek turistų akį. Nors jis niekada nebuvo uždaras lankytojams, įgyvendinus projektą galima ne tik daugiau pamatyti, bet gauti ir daugiau paslaugų“, – pasakoja R. Gecaitė.
ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendintas projektas susidėjo iš dviejų dalių. Tai Perkūno namo restauravimas bei pritaikymas turizmo reikmėms ir Jėzuitų vienuolyno terasos pritaikymas atlikti apžvalgos aikštelės funkcijas.
ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendintas projektas susidėjo iš dviejų dalių. Tai Perkūno namo restauravimas bei pritaikymas turizmo reikmėms ir Jėzuitų vienuolyno terasos pritaikymas atlikti apžvalgos aikštelės funkcijas.
Kaip pasakojo R. Gecaitė, Perkūno namas ir anksčiau buvo naudojamas pažintinėms bei edukacinėms reikmėms. Nuo 1998-ųjų čia veikė Kaune mokytojavusio poeto Adomo Mickevičiaus muziejus, įvairūs Jėzuitų gimnazijos moksleivių būreliai.
„Tačiau pastatas buvo prastos būklės, dėl to vystyti aktyvesnę veiklą nebuvo galimybių, kurios atsirado įgyvendinus projektą“, – sako R. Gecaitė. Siekiant pritaikyti Perkūno namą turizmo reikmėms visų pirma jis buvo suremontuotas: pakeistas pastato stogas, nuo vandens poveikio apsaugoti (hidroizoliuoti) pamatai, sutvarkytos durys, atlikti kiti remonto darbai. Daugiausia darbo įdėta restauruojant pastato rūsį, kurio skliautas jau buvo pradėjęs byrėti, tad teko jį atstatyti iš naujo.
Taip pat projekto metu sutvirtinta Jėzuitų vienuolyno terasa, įrengtas avarinis išėjimas, kad joje galėtų lankytis turistų grupės. Pasak R. Gecaitės, nuo Jėzuitų vienuolyno stogo atsiveria viena gražiausių Kauno panoramų.
Teikia naujas paslaugas
„Įgyvendindami projektą neapsiribojome statybos darbais, tai inovatyvus projektas, skirtas diegti ir vystyti naujas paslaugas, kurios pritrauktų didesnius turistų srautus. Nors tobulėjimui ribų nėra, manau, mūsų tikslai įgyvendinti su kaupu, apsilankančių žmonių srautas ženkliai padidėjo“, – sako R. Gecaitė.
Vienas populiariausių naujų siūlomų užsiėmimų – žvakių liejimo pamokos. Jų, kartu su ekskursija, dažnai užsisako užsienio moksleivių grupės, žvakes pasigaminančios kaip suvenyrus iš kelionės.
Taip pat Perkūno name galima mokytis juostų pynimo, karpinių, drožybos, gotikinio rašto, stiklo papuošalų gamybos, keramikos, kitų tautodailės amatų.
Ekskursijas grupėms taip pat stengiamasi organizuoti žaismingesnes, teatralizuotas. Apie Kauno bei pastato istoriją pasakoja persirengę gidai, senoviniais drabužiais gali persirengti ir lankytojai bei sudalyvauti teatralizuotame teismo procese. „Pagal išlikusį aprašymą atkartojame 1546 metais vykusį suolininkų teismą, kai Perkūno namą sumanęs parduoti savininkas bylinėjosi su tam prieštaraujančiu būsimu žentu. Dalyviai gauna tekstus, ką turi sakyti, kiti savo pritarimą gali išreikšti šūksniais, sukuriame tikrą to meto teismo atmosferą, būna tikrai linksma“, – pasakoja R. Gecaitė.
ES parama padeda išsaugoti vertingiausią paveldą
Perkūno namas bei Jėzuitų vienuolyno terasa renovuoti panaudojant 2007–2013 metų ES struktūrines lėšas pagal Ūkio ministerijos kuruojamą priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“. Pagal šią priemonę Lietuvoje iš viso yra įvykdyti ir vykdomi 45 projektai, kuriems iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti daugiau kaip 170 mln. litų. Dar 254,4 mln. litų į projektų įgyvendinimą investuojama privačių investuotojų lėšomis.
 |
| Perkūno namo nuotr./Teatralizuota ekspozocija Perkūno name |
„2007–2013 m. ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes. Tikslingai investuotos ES struktūrinių fondų lėšos leidžia plėtotis vietiniam verslui, o sutvarkytais parkais, alėjomis, dviračių takais, paplūdimiais ir kt. naudojasi ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Taip pat ES projektai padeda išsaugoti ir naujam gyvenimui prikelti vertingiausią paveldą: dvarus, pilis, bažnyčias, vienuolynus, parkus, muziejus“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.
Įgyvendinant priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ iš viso ketinama sukurti 722 naujas darbo vietas, sutvarkyti esamus arba įrengti naujus 44 turizmo objektus, kuriuos per trejus metus aplankys apie 2 mln. turistų.
Kaip sakė L. Paulauskienė, turizmo plėtra yra labai svarbi, mat atvykstantys turistai sukuria papildomas darbo vietas ne tik konkrečiuose ES remiamuose turizmo objetuose. Daugiau turistų reiškia, jog reikia daugiau viešbučių, daugiau maitinimo, transporto paslaugų.
„2007–2013 metų ES struktūrinės paramos poveikį bei didėjančią turizmo svarbą šalies ekonomikai atspindi turizmo statistika. 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt. 2012 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš viso 2 mln. vietinių ir užsienio turistų arba 27,3 proc. daugiau nei 2010 m. Lietuvos banko duomenimis, 2010-2012 m. pajamos, gautos už kelionių paslaugas, padidėjo 41,8 proc. ir 2012 m. sudarė 3,9 mlrd. litų, arba 24,3 procento viso paslaugų eksporto“, – sako L. Paulauskienė.
|
Perkūno namas Perkūno namas – tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XVI a. Pastatas mūrinis, su puoštu frontonu ir erdviais rūsiais. Pasakojama legenda apie pastato sienoje rastą dievo Perkūno skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė priklausiusi Hanzos pirkliams. Greičiausiai ir patys namai pastatyti prekybos reikalams, o Perkūno vardas suteiktas vėliau, pabrėžiant Kauno pirklių nepriklausomumą nuo užsienio ir galbūt norint pagerbti senojo lietuvių tikėjimo tradicijas. |
 |
