-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gerosios renovacijos pavyzdžiai Birštone sulaukia ir užsienio svečių dėmesio

Kompleksinis daugiabučių atnaujinimas , kurio metu siekiama modernizuoti miestų kvartalus ir pagerinti jų energinio efektyvumo charakteristikas Lietuvoje, Birštone buvo pradėta dar 2016 metais. Būtent Birštonas buvo viena iš trijų savivaldybių, kuriose buvo pradėti demonstraciniai projektai, kurių pagrindu šiandien Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos yra vystomos ir kitose savivaldybėse.
Kvartalinė renovacija Birštone
Kvartalinė renovacija Birštone / BETA nuotr.

Aktyviai nuo pirmų dienų įsitraukusi į renovacijos procesą, Savivaldybė, pirmiausia, išskyrė centrinį miesto kvartalą, kuriame numatė ne tik gyvenamųjų daugiabučių modernizaciją, bet ir erdvių aplink juos atnaujinimą, siekiant tvarios plėtros, kuri turėjo pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.

„Pradžia nebuvo lengva – tačiau su laiku įdirbis buvo pasiektas. Pasirinkome pirmąjį kvartalą miesto centre, kuriame iš viso yra 25 gyvenamieji daugiabučiai, parengėme kiekvienam iš jų investicinius planus. Lygiagrečiai šiems darbams atskirai prie stalo susėdome su įmonėmis, kurios jau prieš tai dirbo su pavienių daugiabučių renovacija – šilumos, elektros, vandentiekių ekspertais ir informavome juos apie planuojamą naujai įgyvendinti projektą. Jų įžvalgos ir patirtis buvo labai svarbi sėkmingam Programos startui“, – pasakoja Edvardas Citvaras, Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas.

BETA nuotr./Kvartalinė renovacija Birštone
BETA nuotr./Kvartalinė renovacija Birštone

Iš viso patvirtinti trys kvartalai

Anot pašnekovo, pasitvirtinus paruošiamuosius darbus ir prasidėjus pirmojo kvartalo renovacijai, Savivaldybė nusprendė į Programą įtraukti dar du miesto kvartalus.

„Žinoma, tai nėra toks paprastas procesas, kaip gali nuskambėti – pirmiausia, Taryba patvirtina konkrečias gatves, apibrėžia kvartalo teritoriją bei eina kalbėtis su daugiabučių gyventojais. Pradžioje juos reikėjo įtikinti – didžioji dalis buvo nusiteikę gana skeptiškai, netikėjo nei atnaujinimo, nei sutaupymo nauda. Vis dėlto, papasakojus jiems, kad tai yra Valstybės masto sprendimai, kurie nebus vykdomi tik iš gyventojų kišenės, o taip pat yra numatyta ir parama – jie patikėjo šia idėja ir sutiko pabandyti“, – apie praeities iššūkius pasakoja E. Citvaras.

Šiuo metu Birštone vyksta trijų kvartalų atnaujinimas: miesto centrinės dalies, kuriame iš 25 daugiabučių šiuo metu dar 9 laukia savo eilės, o 16 daugiabučių gyventojai jau džiaugiasi rezultatais. Antrame kvartale – Birštono gatvės – iš 10 daugiabučių jau 3 atnaujinti, vieno darbai vykdomi, o kiti bus modernizuoti artimiausiame etape. Trečiajame kvartale – Lelijų gatvės – iš 12 jau 5 yra atnaujinami.

Kvartalų modernizavimo metu yra renovuojami ne tik jame esantys gyvenamieji daugiabučiai, bet ir aplinka ir visos inžinerinės sistemos – lietaus nuotekų, vandentiekio, šilumos tinklų. Taip pat yra atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai, automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio ir vaikų žaidimų erdvės, gatvių apšvietimas ir pan.

BETA nuotr./Kvartalinė renovacija Birštone
BETA nuotr./Kvartalinė renovacija Birštone

Sėkmės paslaptis – nuolatinis bendravimas su gyventojais

E. Citvaras pasakoja, kad geriausia Programos „reklama“ – atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių atsiliepimai.

„Pirminis kritiškas požiūris keitėsi pamažu ir su laiku – kadangi Programa buvo nauja, gyventojai nežinojo, kokio rezultato tikėtis. Tačiau juos išvydus ir pajutus, viskas pasikeitė. Jie įvertino atnaujintą daugiabutį, sutvarkytą aplinką, kokybiškai atliktus darbus bei Savivaldybės ištesėtus pažadus. Šiuo metu mums nebereikia gyventojų įtikinėti – jie patys skambina ir klausia, kada pas juos ateisime, kada renovuosime jų daugiabutį“, – sėkmingu Programos įgyvendinimu džiaugiasi pašnekovas.

Anot jo, bendrauti su gyventojais reikia visada ir kuo aktyviau – tik taip galima pasiekti geriausią rezultatą: „Dabar, kai mums nebereikia įkalbinėti gyventojų, viskas paprasčiau – mes esame patarėjai, kurie susidomėjusiems renovacija gali patarti, kurias priemones geriausia įsidiegti, kurios, atsižvelgiant į jų daugiabutį, suteiks didžiausios naudos – tiek architektūriniu, tiek energijos efektyvumo aspektais. Mes visiškai dalyvaujame šiame procese ir nepaliekame gyventojo vieno.“

Pasikeitęs Birštono veidas

Birštono, kaip kurortinio miestelio įvaizdis, irgi prisideda prie Programos sėkmės – Savivaldybė ilgai dirbo, pritraukiant žmones ir pagaliau tai pavyko.

„Savivaldybė aktyviai dirba, atnaujindama miesto veidą – tai, ką turime dabar, yra daugiau nei dešimties metų darbas. Šiuo metu Birštonas yra atnaujintas ir tiek lankytojui, tiek gyventojui patrauklus miestas, kuriame gera ne tik atostogauti, bet ir gyventi. Kvartalinė renovacija ypač naudinga vietiniam – žmonėms kur kas maloniau laiką leisti sutvarkytoje aplinkoje. Dabar žmonės rečiau trumpina savo maršrutus ir neskuba eiti per žolę – kiekvienas prisideda prie aplinkos tausojimo, eina atnaujintais šaligatviais, kurių apšvietimas taip pat buvo atnaujintas“, – teigia specialistas.

Specialistui pritaria ir Vilma Savukynienė, Birštono savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą administruojančios įstaigos vadovė: „Pastaraisiais metais Birštone padaugėjo jaunų šeimų – Programa tikrai prisidėjo prie jų laisvalaikio pagerėjimo. Poilsio zonos, vaikų žaidimų aikštelės buvo atnaujintos pagal visus saugos reikalavimus – gyvenimas jose verda ir tai nestebina – leisti laiką gryname ore bei sutvarkytoje, gražioje ir saugioje aplinkoje tikrai maloniau.“

Ji taip pat pasakoja, kad Birštono kvartalų apžiūrėti buvo atvykę ir svečiai iš Gruzijos, Ukrainos ir kitų šalių – šioje šalyje taip pat planuojama pradėti įgyvendinti šią programą, o Birštonas vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip tai galime sėkmingai įgyvendinti.

Atlikti namų darbai padėjo išvengti nuostolių

Anot E. Citvaro, prieš pradedant įgyvendinti Programą, buvo svarbu įvertinti ir daugiau aspektų – ne tik sutaupymus gyventojams bei to naudą.

„Prieš pradedant darbus ir kalbant su įvairių sričių specialistais iš karto juos informavome, kad pasiruoštų – po renovacijos šilumos energijos poreikis sumažės. Todėl šilumos tinklai iš anksto apsiskaičiavo atnaujintų trasų poreikį, diametrus, kad nuostoliai nebūtų dideli. Jų pasiruošimo dėka nebuvo „šoko“ ir ne taip jautėsi šilumos energijos sumažėjimai. Taip pat buvome perspėję ir apie elektros energijos vartojimo sumažėjimą, kadangi planavome modernizuoti gatvių apšvietimą. Tam yra būtina pasiruošti – juk kiekvienas daugiabutis po renovacijos suvartoja ne mažiau kaip 40 proc. anksčiau naudotos energijos, o pagalvokite, kokie nuostoliai gali būti, kai tai įvyksta visame kvartale“, – pabrėžia jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius