Sandarumas – būtinybė
A.Vaičiulis teigė, kad daug namų Lietuvoje yra pastatyti nė negalvojant apie tai, kaip sulaikyti juose taip brangiai atsieinančią šilumą. „Buvo statomas namas ir tiek. Nebuvo galvojama, apie papildomas priemones šilumai sulaikyti. Dabar situacija jau kitokia. Jei kalbėtume apie pasyvius namus, jie visi turi atitikti sandarumo kriterijus, A klasės namams keliami didesni reikalavimai, B ir C klasės mažesni – bet svarbiausia, kad jie yra“, – tikino A.Vaičiulis.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius pasakojo, kad pasyvaus namo sandarumo kriterijus nemenkas. Testo sąlygas sudaryti padeda speciali įranga, ir tai yra vienas iš patikimiausių ir pigiausių pastato kokybės patikrinimo būdų.
„Testo metu senuose nesandariuose namuose per valandą oras apsikeičia 3 ir daugiau kartų, kitaip tariant, tai prilygsta tam, lyg namuose nuolat būtų atvertas langas, pro kurį vėjo gūsiai išpūstų visą šilumą“, – aiškino A.Vaičiulis. Pasak jo, dabar A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės namams iškeltas sandarumo reikalavimas, kad oras jame per valandą pasikeistų iki beveik pusės karto, B ir C klasės namuose – iki pusantro.
Sandarumas – ne viskas
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius pabrėžė, kad sandarumas nėra vienintelis ir pagrindinis kokybiško namo kriterijus. Anot A.Vaičiulio, sandarinti yra būtina, tačiau negalima pamiršti apie vėdinimą. „Jei žmogus užlopo visas skyles, pro kurias išeina šiluma, turime suprasti, kad į pastatą neįeis ir deguonis, kuris mums yra būtinas. Tokioje aplinkoje gyventi ne tik nekomfortiška, bet ir nesveika. Gali pradėti rinktis pelėsiai. Taigi – turime nepamiršti apie vėdinimo sistemą“, – dėstė A.Vaičiulis.
Jei žmogus užlopo visas skyles, pro kurias išeina šiluma, turime suprasti, kad į pastatą neįeis ir deguonis, kuris mums yra būtinas.
Vėdinimo klausimą galima spręsti įvairiai. Kai kurie linkę atidaryti langus ir taip vėdinti namus, tačiau A.Vaičiulis pabrėžia, kad taip mes vėlgi išleidžiame šilumą, ir, nors atrodo kitaip, vėdiname tik tą patalpą, kurioje atvertas langas. „Rekuperacinė vėdinimo sistema vėdina visus namus ir palaiko tinkamą oro kokybę. Gal geriau šią sistemą apibrėžia mokslinis jos pavadinimas – „vėdinimo sistema su šilumogrąža“, tai yra į patalpas tiekiamas šviežias oras, kuris sušildomas išmetamo oro šiluma“, – kalbėjo A.Vaičiulis.
Taip, kaip suprojektuota
Norint sandarinti namą, ar juolab statyti sandarų, reikėtų pasikliauti specialistais. „Visa tai projektuotojo darbas. Žmonės dažnai nesupranta, kodėl reikia pasirinkti gerą projektuotoją bei negailėti tam pinigų ir laiko, todėl už šią klaidą moka ateityje daug kartų. Projektuotojas numato viską, medžiagas, sprendimus – vėliau lieka tik tai įgyvendinti. Būtent nuo jo priklauso, koks bus namas“, – tikino A.Vaičiulis.
Žmonės dažnai nesupranta, kodėl reikia pasirinkti gerą projektuotoją bei negailėti tam pinigų ir laiko, todėl už šią klaidą moka ateityje daug kartų.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius teigė, kad tinkamai projektuojant ir prižiūrint statybų eigą galima išvengti nesuvokiamų sprendimų, pavyzdžiui, kai langai sandarinami kanceliarine lipnia juosta, o ne specialiai tam skirta ilgaamže ar kita. „Kiekvienas daiktas turi savo paskirtį ir būtent tam jis turi būti naudojamas“, – pabrėžė A.Vaičiulis.
Lietuviai yra imlūs. Tie, kurie tikrai nori pasistatyti energiškai efektyvų būstą, jau vis dažniau būna pasidomėję, pasiskaitę ir pasiryžę skirti tam laiko. „Gal iš lūpų į lūpas, per draugus tai sužino, gal natūraliai, bet vis daugiau lietuvių pradeda suprasti pasyvių namų naudą“, – neabejojo A.Vaičiulis.
Aplinkosaugininkai pabrėžia pastatų energinio efektyvumo svarbą. Mažo energinio efektyvumo namų šildymui sunaudojama kur kas daugiau gamtos išteklių, o juos eksploatuojant prisidedama prie klimato atšilimo. Siekiama, kad namai būtų statomi iš lengvai perdirbamų ir ekologiškų medžiagų, kurios daro kuo mažiau žalos gamtai.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
