Dėl to būsto savikaina gali augti iki 15 proc. Daug įmonių šiuo metu skuba gauti leidimus statyboms, kad ir kitais metais galėtų statyti B klasės pastatus. Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai prognozuoja, kad darbų kainos augimas greičiau nupjaus dalį verslininkų pelno, o kainoms stipriau augti trukdys šiuo metu rinkoje esanti itin didelė naujo būsto pasiūla.
Konkurencija suvaldys kainas
Statybos kaina, pagal mūsų skaičiavimus, gali kilti nuo kelių iki 15 procentų, – sakė M.Statulevičius.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius 15min.lt tvirtino, kad naujus reikalavimus skirtingos bendrovės pajus skirtingai: „Statybos kaina, pagal mūsų skaičiavimus, gali kilti nuo kelių iki 15 proc.
Reikia suprasti, kad tie, kas iki šiol statė kokybiškus būstus, ir toliau juos statys. Jiems skirtumas bus labai nedidelis. Tuo tarpu tiems, kurie bandė atitikti minimalius B klasės reikalavimus, pabrangimas statant A klasės būstus bus gerokai didesnis.
Pasak jo, pirmiausia keisis reikalavimai pastato sandarumui, langų ir durų kokybei, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui.
„Didesnę kainą pasidalins ir pirkėjas, ir statytojas. Viską perkelti ant klientų ir iš karto buto kainą kelti tiek, kiek padidės jo savikaina, būtų labai neatsakinga. To neleis padaryti ir dabartinė situacija NT rinkoje. Vilniuje šiuo metu statoma daugiau nei šimtas naujų projektų“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Ar kišenės leis būti ES lyderiais?
Mes keliame klausimą, ar tikrai visi esame tokie turtingi, kad iš karto šoktume į pirmąją vietą Europoje ir būtume lyderiais?
Pašnekovas nurodė, kad reikalavimai A klasės pastatams nėra universalūs ir skirtingose šalyse skiriasi.
„Mūsų asociacijos nariai pirmieji Lietuvoje ėmė statyti A klasės būstus. Jie gali gana tiksliai apskaičiuoti kainų skirtumus. Taip pat jie aiškiai mato visus A klasės būsto privalumus ir trūkumus. Kyla klausimas, ar šiuo metu galiojantys reikalavimai yra proporcingi.
A klasė tai daugiau psichologinis rodiklis. Kiekviena šalis pasirenka, kokie būstai atitinka A klasę. A klasės būstai Lietuvoje nėra tokie, kokie yra kur nors Norvegijoje ar Suomijoje. Kiekviena valstybė rodiklius yra nustačiusi individualiai ir Lietuva yra nustačiusi juos gana aukštus net ir lyginant su Skandinavijos šalimis.
Mes keliame klausimą, ar tikrai visi esame tokie turtingi, kad iš karto šoktume į pirmąją vietą Europoje ir būtume lyderiais? Ta diskusija su Aplinkos ministerija šiuo metu ir vyksta. Kartu su ministerijomis tariamės, kokie reikalavimai bus ir kiek iš tiesų brangs daugiabučių statyba nuo kitų metų“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Vilniuje bus sudėtingiausia
Energinė klasė priklauso nuo daugelio dalykų. Net nuo miesto, kuriame stovi daugiabutis.
M.Statulevičiaus teigimu, skirtinguose Lietuvos miestuose įgyvendinti įstatymo reikalavimus statytojams prireiks skirtingų investicijų. Vilniuje tai padaryti bus sudėtingiau nei, pavyzdžiui, Kaune.
„Iki 2012 m. Lietuvoje buvo galima statyti ir C klasės būstus, bet jau tada kai kurios įmonės statė A klasės daugiabučius. Ir dabar yra įmonių, kurios jau stato A+ klasės būstus, bet daugelis įmonių velkasi uodegoje ir stato privalomąją B klasę. Tai yra ekonominis būstas, kuris šiuo metu populiariausias.
Energetinė klasė priklauso nuo daugelio dalykų. Net nuo miesto, kuriame stovi daugiabutis. Miestuose, kuriuose naudojama daugiau atsinaujinančių energetikos šaltinių, pastatyti A klasės daugiabutį bus paprasčiau nei Vilniuje“, – sakė M.Statulevičius.
Jis priminė, kad pagal ES reikalavimus 2020 m. Lietuvoje ir kitose ES valstybėse bus galima statyti tik A++ energetinės klasės pastatus.
„Kiekviena šalis pasirenka kelią, kaip tai bus padaryta. Mes dabar galime likti B klasėje iki pat 2019 m., o paskui bus labai staigus šuolis, kai būsto statyba brangs trečdaliu ar panašiai. Niekas to nenori. Siekiame laipsniškumo, kad nei statytojams, nei projektuotojams, nei pirkėjams nebūtų šoko“, – minėjo pašnekovas.
Svarbu ne klasė, o kaina
Reikalavimas statyti ne žemesnės nei A klasės būstus labiau nurėš statytojų pelnus, nei didins kainas, – prognozavo A.Jonaitis.
NT brokeris, bendrovės „Capital Pro“ partneris Andrius Jonaitis 15min.lt teigė, kad pirkėjams svarbiau ne pastato energetinė klasė, o būsto kaina.
„Reikalavimas statyti ne žemesnės nei A klasės būstus labiau nurėš statytojų pelnus, nei didins kainas. Šiai dienai rinkoje yra 4,2 tūkst. naujų butų. Tai labai didelis perteklius. Metus ar pusantrų situacija iš esmės nesikeis ir privaloma A klasė kainų stipriai nekeis.
NT rinka bent jau Vilniuje tikrai labai aktyvi. Reikia suprasti, kad tarp tų 4,2 tūkst. butų dalis yra tokių, kurie dar tik brėžiniuose. Pasiūla yra didelė, konkurencija taip pat. Pirkėjas turi didelę pasirinkimo laisvę.
Teoriškai pasiūlos faktorius turėtų labai žeminti kainą, tačiau ji stipriai nekinta, nes šiuo metu yra labai pigūs pinigai. EURIBOR yra nulinis ir skolintis labai palanku. Taip pat Lietuvoje auga atlyginimai, žmonės į savo ateitį žiūri vis optimistiškiau“, – kalbėjo A.Jonaitis.
Pirkėjams naudos maža
Senos statybos ir ekonominės klasės butų pirkėjai yra tikrai jautrūs kainai ir jie renkasi geriau mažesnę buto kainą dabar nei mažesnius mokesčius už buto šildymą ateityje.
Jis pabrėžė, kad B klasės nuo A klasės pastatai skiriasi ne tiek jau daug. A klasė turi atsinaujinantį energijos šaltinį, modernesnę vėdinimo sistemą. Daugeliu atveju visi šie dalykai nėra tokie svarbūs kaip būsto kaina:
„Senos statybos ir ekonominės klasės butų pirkėjai yra tikrai jautrūs kainai ir jie renkasi geriau mažesnę buto kainą dabar nei mažesnius mokesčius už buto šildymą ateityje. Jeigu žmogus žiūri tik į ekonominę naudą, tai geriau pirkti senos statybos būstą ir mokėti didesnes sąskaitas už šildymą, nes tai vis tiek bus pigiau, nei pirkti geros kokybės naujos statybos būstą.
Pirkėjų apsisprendimą lemia kiti dalykai. Man teko susidurti tik su keliais atvejais, kai pirkėjai būsto nepirkdavo tik todėl, kad jis buvo B klasės, o ne A, tačiau taip būna labai retai.“
NT brokeris pastebėjo, kad nemažai įmonių suskubo išsiimti leidimus statyti dar šiemet, kad ir kitais metais turėtų galimybę statyti B klasės būstą. „A klasė didina statytojų kaštus, kelia būsto savikainą, bet pirkėjui kol kas tai adekvačios naudos neatneša. Kol kas galima teigti, kad klasės yra daugiau rinkodaros triukas nei reali kokybės garantija“, – minėjo A.Jonaitis.
Specialiai ruoš statybininkus
Statybos pabrangs, bet per pastato gyvavimo ciklą investicijos tikrai atsipirks, – nurodė D.Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas 15min.lt patvirtino, kad naujiems reikalavimams ruošiamasi jau šiuo metu: „Tai yra iššūkis projektuotojams, nes jiems teks ieškoti sprendimų, kaip šiuos reikalavimus įgyvendinti. Taip pat reikės kvalifikuotų statybininkų, kurie tai galėtų įgyvendinti. Ne paslaptis, kad gerų amatininkų, kurie užtikrintų statomo statinio sandarumą, o A klasės pastatams yra privaloma sandarumo testas, nėra daug.
Statybininkų asociacija kartu su keliomis kitomis asociacijomis naudojasi ES priemonėmis, kurių tikslas ugdyti statybininkų kompetencijas, kad atsirastų daugiau specialistų, kurie galėtų statyti energetiškai taupius namus. Rengiame technologijų aprašus, mokysime darbuotojus, atliksime jų testavimą. Tai pradėsime nuo Naujųjų metų ir per žiemą atsiras ne vienas specialistas, kuris tuos mokymus bus praėjęs.
Esminis klausimas yra projektuotojams, kurie turi pakeisti projektavimo technologinį lygį. Asociacija teikė pasiūlymą Aplinkos ministerijai, kad statiniai, kurių vertė didesnė nei 5 mln. eurų, būtų projektuojami 3D formatu. Ministerija tokį mūsų siūlymą atmetė.“
Paklaustas, ar butai dėl to gali brangti, asociacijos vadovas siūlė ekonominę naudą skaičiuoti ilguoju periodu.
„Žmonės skirtumą tikrai pajus. Šiandien daug diskutuojama, kiek brangs šildymas. Jeigu Lietuvoje bus statomi A ir aukštesnės klasės namai, tai tokių diskusijų nebebus, nes šildymo kaštai bus tikrai nedideli. Hermetiški ir šilti pastatai savaime išpręs šildymo kompensavimo klausimą, kuris dabar kelia tiek aistrų.
Taip, aš sutinku, kad tokių daugiabučių statyba brangs, nes reikės peržiūrėti nemažai statybinių mazgų, atsiras papildomas rekuperacijos poreikis, reikės didesnio sandarumo. Statybos pabrangs, bet per pastato gyvavimo ciklą investicijos tikrai atsipirks“, – teigė D.Gedvilas.
