Skaičiuojama, kad pernai Vilniuje buvo pastatyta 5540 naujų butų – tai 28 proc. daugiau nei rekordiniais 2017 metais.
„Tai pirmiausiai lėmė demografinis sprogimas. Per 2019 metus Vilniuje žmonių padaugėjo 10 tūkst. Kita priežastis – atlyginimų augimas. Vertinant NT kainų augimą, kuris siekia 6–7 proc., įperkamumas padidėjo“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Robertas Žulpa, „Galio Development“ (buvusi „M.M.M. projektai“) direktorius.
Be to, ne mažiau pernai nustebino ir plėtotojai, kurie pastatė 5,2 tūkst. butų. Tai 8 proc. daugiau nei rekordiniais 2014 metais, kuomet buvo pastatyti 4798 butai.
„Kai kurie plėtotojai pradėjo pardavinėti projektus neturint statybos leidimo“, – kalbėjo R.Žulpa ir pridūrė, kad 39 proc. butų buvo nupirkta iš 2019 metais pastatytų daugiabučių.
Skaičiuojama, kad daugiausiai butų 2019 metais parduota ekonominiame segmente (45 proc.), 34 proc. – vidutiniame, prestižiniame – 21 proc.
„Pasiūla vidutinio segmento mažėja. Jeigu ši tendencija išliks, vidutiniame segmente kainos pradės augti sparčiau. O prestižiniame segmente formuojasi pasiūlos perviršis. Projektuose, kurie sulaukia mažiausiai pirkėjų, galima bus stebėti ir kainų korekcijas“, – pastebi R.Žulpa.
Jo nuomone, ir 2020 metais naujų būstų pardavimai turėtų išsilaikyti ir gali būti, kad sulauksime dar vienų rekordinių metų.
„Žiūrint į gydymo įstaigas, turime papildomai 80 tūkst. neregistruotų gyventojų, kurie yra prisiregistravę gydymo įstaigose, bet nėra deklaravę oficialiai gyvenamąją vietą. Jeigu pasižiūrėtume būsto fondą, tenkantį vienam gyventojui, iki Vakarų turime potencialo augti 20–30 proc.“ – sakė jis.
Konstitucijos prospekte greit neliks vietos naujiems biurams
Per 2019 metus Vilniaus rinką papildė 60 tūkst. kv. m naujo biurų ploto penkiuose A klasės verslo centruose. Biurų paklausa viršijo pasiūlą, todėl neišnuomoto biurų ploto praėjusių metų pabaigoje beveik nebuvo – jis siekė vos apie 2,5 proc.
2020–2021 metais Vilniuje bus fiksuojama rekordinė biurų plėtra – šiemet rinkai bus pristatyta maždaug dvigubai daugiau biurų ploto nei 2019 metais, o kitąmet – triskart daugiau. Iš viso per ateinančius dvejus metus sostinės rinką papildys 297 tūkst. kv. m naujų biurų – beveik viso šio ploto statybos jau pradėtos.
„2020 metų pradžioje Vilniuje visų nuomai skirtų modernių biurų plotas siekė apie 710 tūkst. kv. m. Šiuo metu vienam sostinės gyventojui tenka apie 1,3 kv. m biuro ploto. Pagal šį rodiklį lenkiame Rygą, kur vienam gyventojui tenka 1,1 kv. m modernių biurų. Tačiau vis dar atsiliekame nuo Talino, kur vienam gyventojui tenka 1,8 kv. m biurų. Vakarų Europoje šis rodiklis siekia 3–7 kv. m vienam gyventojui, todėl dar turime ką vytis“, – sako R.Žulpa.
Tiesa, skaičiuojama, kad šiuo metu apie 40 proc. visų modernių biurų yra iki 4 metų senumo, o 53 proc. – iki 10 metų.
2020–2021 metais pasikeis A ir B klasės biurų pasiūlos santykis: 56 proc. visos naujos pasiūlos bus B klasės. Iki šiol ketverius metus du trečdaliai naujai plėtojamų biurų buvo A klasės – absoliuti dauguma jų ploto (97 proc.) šiuo laikotarpiu iškilo dešiniajame Neries krante, vadinamajame centriniame verslo rajone.
„Ateinančius dvejus metus prestižinis verslo rajonas dar plėsis, nes kaip tik čia statoma 80 proc. naujų A klasės biurų. Tačiau šios vietos potencialas senka. Lieka vis mažiau sklypų, tinkamų statyboms, o tai reiškia, kad po 4–5 metų nebeliks erdvės naujai biurų pasiūlai dešiniajame Neries krante. Alternatyvos šiai vietai kol kas neturime, todėl ateityje Vilnius gali susidurti su A klasės biurų deficitu“, – pastebi R.Žulpa.
A klasės biurų trūkumas gali turėti neigiamą įtaką siekiant į Vilnių pritraukti žinomų pasaulinių kompanijų investicijas – keletą metų besitęsianti didelė A klasės biurų paklausa rodo, jog kartu su kokybe vieta mieste yra vienas svarbiausių kriterijų, įmonėms renkantis, kur įsikurti.
„Manau, daugiausia potencialo tapti naujuoju A klasės verslo rajonu turi „Vilnius Connect“ konversijos projektas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje. Tai 21 ha teritorija greta Vilniaus Senamiesčio, turinti milžinišką kelių šimtų tūkstančių kvadratinių metrų plėtros potencialą. Be to, tai yra stambus transporto mazgas, pasiekiamas geležinkeliais, tarpmiestiniais autobusais, viešuoju transportu, o tarptautinis Vilniaus oro uostas yra vos už 5 minučių kelio“, – sako R.Žulpa.
Planuoja žengti į Latviją ir Ukrainą
Pristatydama rinkos apžvalgą nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M projektai“ pakeitė pavadinimą bei prekės ženklą ir tapo „Galio Group“.
„Ilgą laiką specializavomės plėtoti tvarius komercinius biurų pastatus. Tačiau bendrovės veikla sparčiai plečiasi, žengiame į sostinės gyvenamojo būsto rinką, kur pagal investicijas ir butų pasiūlą būsime dideliu žaidėju. Be to – rengiamės plėtoti didelius daugiafunkcius projektus Latvijoje ir Ukrainoje“, – sako Diana Dominienė, „Galio group“ valdybos pirmininkė.
Netoli Kijevo centro planuojama per ateinančius 6 metus pastatyti daugiafunkcį (gyvenamieji ir komercinės paskirties objektai), konversijos projektą. Investicijos turėtų siekti 130 mln. eurų.
„Prieš 12 metų įsigijome sklypą su senais pastatais ir tuo metu planavome komercinės paskirties objektą. Tačiau pasikeitus rinkai, po Maidano įvykių, investicijos nusikeldavo vis toliau, bet manome, kad atėjo laikas Kijevui", – sakė Aisvidas Sriebalius, „Galio Group“ generalinis direktorius.
Rygoje ketinama įgyvendinti tris projektus ir per ateinančius 8 metus kaimyninėje šalyje investuoti 450 mln. eurų.
Lietuvoje per ateinančius 7 metus planuojama investuoti 375 mln. eurų ir įgyvendinti 13 projektų. Tarp jų – daugiabučiai buvusioje „Velgos“ teritorijoje prie Vingio parko. Apie tai galite perskaityti čia.
„Galio group“ 2020 metais į NT projektų plėtrą ketina investuoti apie 73 mln. eurų. Didžiausią investicijų dalį sudaro šiuo metu Vilniuje statomi verslo centrai „Wave“, „S7“ (4 etapas) ir „Freedom 36“.
Į daugiabučių projektus įmonė šiais metais planuoja investuoti apie 20 mln. eurų ir rinkai pasiūlyti apie 600 butų šešiuose projektuose Vilniuje.
