„Jeigu preliminarioje sutartyje nustatyta galutinė turto kaina ir nenumatyta teisė jos perskaičiuoti, pardavėjas neturi teisės vienašališkai keisti kainos ar spausti pirkėjo sutikti su naujomis sąlygomis. Tokiam spaudimui pirkėjas pasiduoti neturėtų“, – įsėjo K.Jonaitienė.
Pasak advokatės, jei sutartyje numatyta galimybė kainą perskaičiuoti, ji turi būti aiškiai ir detaliai aprašyta.
„T.y. dėl kokių priežasčių, kokiu mechanizmu ir kokiomis ribomis tai daroma. Bendrinės ar miglotos formuluotės dažniausiai tampa ginčų priežastimi“, – teigė K.Jonaitienė.
Advokatė taip pat pabrėžė, kad nutraukus preliminarią sutartį be pagrindo ir pardavus turtą brangiau kitam asmeniui, pirkėjas gali reikalauti nuostolių atlyginimo.
„Tiek kainos skirtumo, tiek neteisėtai gautos pardavėjo naudos. Nesąžiningos šalies pelnas tam tikrais atvejais gali būti pripažintas kitos šalies nuostoliais“, – aiškino K.Jonaitienė.
Todėl, anot jos, preliminari sutartis nėra formalumas, tai – dokumentas, sukuriantis pareigas, atsakomybę ir realias teisines pasekmes.
„NT sandoriuose rizika dažniausiai kyla ne tik tada, kai rinka keičiasi, o tada, kai sutartys sudaromos neįvertinus visų scenarijų“, – teigė K.Jonaitienė.
