„Žiežirbos dar nelaksto“
Pasak G.Šimkaus, 2026 m. bus labai svarbių pokyčių metai: NT mokesčio pakeitimai, galimybių langas atsiimti lėšas iš II pensijų pakopos, augančios investicijos į gynybos infrastruktūrą, kurios didint poreikį darbo jėgai, statybos paslaugoms, taip pat Lietuvos banko pakoreguoti Atsakingo skolinimosi nuostatai. Visa tai, anot jo, kitąmet veiks būsto rinką.
Kokioje situacijoje pasitinkame šiuos pokyčius?
„Būsto rinka yra aktyvi, bet žiežirbos į šalis dar nelaksto. Perteklinės pasiūlos nestebime. Sandorių lygis svyruoja, laviruoja praėjusio dešimtmečio ribose. Be jokios abejonės, būsto rinka atsigavo. Į priešpandeminį lygį sugrįžo įperkamumas. Jis pastaruosius dvejus metus gerėjo, gyventojų pajamoms augant greičiau nei būsto kainoms“, – pabrėžė G.Šimkus.
Be jokios abejonės, pasak jo, prie rinkos aktyvumo prisidėjo ir atpigęs skolinimasis.
„Bet svarbus dalykas matuoti ne tik vidutinę temperatūrą palatoje. Ne tik vidutinis įperkamumas Lietuvoje yra svarbus. Svarbu suprasti, kad jis nėra vienodas, kai žiūrime į skirtingas Lietuvos vietoves. Didmiesčiuose būsto įperkamumas gali būti 2-3 kartus prastesnis, nei Lietuvos regionuose“, – kalbėjo G.Šimkus.
Be to, nepaisant visų aistrų, kada ir kiek paskutiniu metu turėtų kristi būsto kainos, skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, Lietuvoje būsto kainos nemažėjo.
„Realiosios kainos, t.y. kainos atskaičius infliaciją, per pastarąjį dešimtmetį augo sparčiausiai euro zonoje – padidėjo 60 proc. Ką tai reiškia? Kad miestuose būstas tapo pakankamai brangus, kad jį būtų sunku įsigyti be paskolos. Jei prieš dešimt metų kas antras būstas buvo įsigyjamas be paskolos, dabar be paskolos perkamas tik kas trečias būstas“, – lygino G.Šimkus.
Dar vienas svarbus dalykas, anot jo, taupymas pradiniam įnašui labai išsitęsė, ypač miestuose.
„Savarankiškai taupant didmiesčiuose tam gali prireikti dešimt metų – du kartus, nei regionuose. Tuo metu mažesnes, nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims, kartais, galima sakyti, kad beveik užkertama galimybė tapti būsto savininkams“, – pabrėžė jis.
Sparčiai augant būsto kainoms, investuotojams ir perkantiems papildomą būstą, imantiems antrą ir paskesnę paskolą, būsto paskolų reguliavimas, pasak G.Šimkaus, buvo mažiau ribojantis.
„Tai atspindi šiuo metu stebima investuotojų sugrįžimo į rinką tendencija. Ne pirmos būsto paskolos šių metų rudenį sudarė jau beveik penktadalį viso naujų paskolų srauto, kai prieš metus – dvigubai mažiau“, – lygino jis.
Taigi siekiant užtikrinti geresnį balansą būsto kredito rinkoje, Lietuvos bankas atliko Atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų rugpjūčio.
„Šiais pakeitimais sumažinome pradinio įnašo reikalavimą pirmą būstą perkantiems asmenims – nuo 15 iki 10 proc. perkamo būsto vertės. Tai reiškia, kad reikės trečdaliu mažiau laiko sutaupyti pradiniam įnašui, kai perkamas pirmas būstas. Imantiems antrą ir paskesnę būsto paskolą, ir toliau galios ne mažesnis kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas“, – tęsė G.Šimkus.
Tačiau, pasak jo, buvo sugriežtinta išimties sąlyga, kuri numato, kad 30 proc. pradinio įnašo reikalavimas nebūtų taikomas, kai norintys imti antrą ir paskesnę būsto paskolą, jau yra grąžinę daugiau nei pusę turimos būsto paskolos.
„Svarbiausia, kad šiais pakeitimais išlaisvinamas pradinio įnašo reikalavimas pirmojo būsto pirkėjams. Tai pagerina ne tik būsto prieinamumą jiems, bet ir sustiprina konkurenciją būsto paskolų rinkoje“, – teigė G.Šimkus.
Netrūko pokyčių
Kiti metai, pasak jo, ne tik pokyčių metai, tačiau jų netrūko ir šįmet.
„Didesnio būsto paskolų ėmėjų, laisvumo, mobilumo metai, augančios konkurencijos būsto paskolų rinkoje metai. Naudą vartotojams neša ne vienas pakeitimas, kuris atsirado 2025 m. Pirmiausia, tai – supaprastinto refinansavmo tvarka. Nuo tada, kai paskelbėme apie planuojamus pokyčius, refinansuodami ir persitardami savo paskolų maržas susimažino apie 40 tūkst. paskolų turėtojų. Jie per paskolos laikotarpį sutaupys 220 mln. eurų. Manau, kad tai milžiniškos sumos“, – pabrėžė jis.
Šiemet gyventojams, pasak G.Šimkaus, atsivėrė reali galimybė rinktis tarp fiksuotų ir kintamų būsto paskolų palūkanų.
„Gyventojai mato vertę draustis nuo palūkanų svyravimo rizikos. Šiuo metu fiksuotų palūkanų normų būsto paskolų jau yra 7 proc. ir ta dalis turėtų didėti“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Tačiau, jo teigimu, ties tuo iniciatyvų arsenalas nėra išsemtas.
„Svarbų vaidmenį sveikai veikiančioje būsto rinkoje atlieka kredito tarpininkai. Dedame pastangas, kad kredito tarpininkai taptų visaverte būsto rinkos dalimi. Tai augintų konkurenciją ir mobilumą, sustiprintų geresnį paskolų prieinamumą bankų klientams“, – tęsė G.Šimkus.
Jo teigimu, kitus metus būsto rinka pasitinka pakilime, tačiau Lietuvos bankas stebi ir vertina, kaip Atsakingo skolinimosi nuostatai, II pakopos pinigai gali paveikti būsto paklausą ir pasiūlą.
„Mūsų vertinimu dėl Atsakingo skolinimosi nuostatų per artimiausius trejus metus būsto paskolų portfelio metinis augimas papildomai gali išaugti 4 proc., o kainos – 1,5 proc. punkto“, – kalbėjo G.Šimkus.
Jo teigimu, būsto paklausą turėtų didinti ir iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos.
„Skaičiuojame, kad 2026-2027 m. būsto paklausa galėtų išaugti nuo 3 iki 10 proc. Verta pastebėti, kad skaičiavimų rezultatai priklauso nuo prielaidų. Apklausų rezultatai rodo, kad daugiau namų ūkių II pensijų pakopos lėšas ketina panaudoti jau turimoms paskoloms grąžinti, o ne pasitelkti kaip pradinį įnašą, prisiimant naujus įsipareigojimus“, – pabrėžė G.Šimkus.
Lietuvos bankas, pasak jo, būsto kainų nekontroliuoja ir nereguliuoja.
„Geriausias tvarios rinkos garantas yra pakankama pasiūla. Ar pakaks kokybiškos pasiūlos, lemiantis veiksnys, kuris nulems būsto kainas ateinančius ir ateityje. Šiuo metu būsto paskolos pakanka, tačiau ilgesniu laikotarpiu gali kilti problemų, ypač didmiesčiuose. Per pastaruosius penkerius metus Vilniuje gyventojų skaičius augo du kartus sparčiau, nei per pastarąjį dešimtmetį.
„Tuo metu statome tiek, kiek buvo statoma prieš 10 metų. Šiuo aspektu labai greitai Vilnius gali susidurti su tuo, kas stebima kituose Europos sostinėse, didmiesčiuose – labai opia būsto stokos problema“, – įspėjo G.Šimkus.
Pasak jo, kitų šalių patirtis rodo, kad tokiais atvejais negalima pasikliauti tik privačia iniciatyva ir municipalinis būstas gali būti alternatyva vietovėse, kur rinka nestato pakankamai būstų.
Konferenciją galite stebėti gyvai:
13 kartą vykstančioje konferencijos dalyviai ketvirtadienį kalbės apie būsto rinkos sandorių ir kredito dinamiką, būsto pasiūlos tendencijas, makroekonominių veiksnių įtaką.
Būsto politikos ekspertai diskutuos apie į pasiūlą orientuotą būsto politiką, aptars renovacijos iššūkius, pasirengimą atliepti būsto poreikius ateityje.
Sužinosime, kokią įtaką komercinio NT rinkai turi geopolitinė padėtis ir didesnės investicijos į infrastruktūrą.
