Tinkamai atnaujintas daugiabutis, kai dėmesys skiriamas ne tik energiniam efektyvumui didinti, kitoms praktinėms reikmėms, bet ir jaukumui, komfortui, estetikai, gali užtikrinti tokią pat gyvenimo kokybę kaip ir modernus gyvenamasis namas. Kada renovacija yra geriausias pasirinkimas bei kokių veiksnių nereikėtų pamiršti?
Palieka žymiai mažesnį CO₂ pėdsaką
Kai kurie pastatai verti naujos pradžios, jų atnaujinimas gali būti tvaresnis sprendimas nei statyba nuo nulio. Lietuvos statybų inžinierių sąjungos (LSIS) narys inžinierius Mantas Šakočius atkreipia dėmesį į kelis svarbius veiksnius, lemiančius, kada renovacija tampa ne tik racionalesne, bet ir naudingesne alternatyva naujam statiniui.
Atkreipia dėmesį į kelis svarbius veiksnius, lemiančius, kada renovacija tampa ne tik racionalesne, bet ir naudingesne alternatyva naujam statiniui.
„Pirmiausia, ekspertai turėtų nustatyti, kad pastato konstrukcijos tvirtos, nėra didelių pažaidų ar pamatų sėdimų, ir jam reikia tik naujesnių inžinerinių sistemų bei išorinio atnaujinimo.
Kitais atvejais gali būti, kad daugiabučio vieta yra strategiškai patraukli, turi išvystytą infrastruktūrą. Dėl to naują statinį kildinti paprasčiausiai neverta, kadangi jis nepagerintų gyvenimo kokybės labiau už renovuotą“, – sako M.Šakočius.
Anot pašnekovo, renovacija leidžia sumažinti ir poveikį aplinkai. Naujų pastatų statyba, pradedant statybinėmis medžiagomis ir baigiant transportu bei statybos darbais, palieka žymiai didesnį CO₂ pėdsaką. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios renovaciją finansiškai remia ir valstybė, skatindama senų gyvenamųjų namų atnaujinimą bei jų tvarumo didinimą.
M.Šakočiui pritaria ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Jurgita Černeckienė. Anot ekspertės, jei pastato dydis ir planiniai sprendiniai atitinka gyventojų poreikius, o laikančiosios konstrukcijos yra nepažeistos ir namas buvo gerai prižiūrimas, arba jei galima rekonstrukcija, kurią atlikus jis atitiks gyventojų poreikius, vienareikšmiai renovuoti yra racionaliau nei statyti naują.
J.Černeckienės teigimu, sutvarkyti senos statybos daugiabučius būtina, nes dėl prastos šiluminės izoliacijos jiems apšildyti prireikia žymiai daugiau energijos nei moderniems pastatams.
Todėl tokius namus atnaujinti tikslinga tiek iš vartotojo, tiek iš valstybės perspektyvos – tai leidžia sumažinti energijos sąnaudas, mažinti šildymo išlaidas gyventojams, be to, prisidėti prie aplinkos tausojimo.
„Sudėtinga būtų pasakyti, ką turi naujos statybos gyvenamieji namai, ko negalima būtų pasiekti atliekant senų daugiabučių renovaciją“, – tvirtina J.Černeckienė. Mokslininkė priduria, kad atnaujinti pastatai toliau sėkmingai gali atlaikyti įvairias apkrovas, išorinį aplinkos poveikį, tampa pakankamai ilgaamžiai ir saugūs.
Svarbi ne tik fizinė transformacija
Ekspertų vertinimu, papildomas galimybes atveria daugiabučių renovacijos apimčių išplėtimas. Jei prieš dešimtmetį renovacija apėmė tik inžinerinių sistemų atnaujinimą, sienų apšiltinimą, fasado apdailą, tai šiandien rūpinamasi ir būsto funkcionalumu, estetika.
„Naujos valstybės finansuojamos priemonės leidžia ne tik pagerinti daugiabučių namų energinį efektyvumą, bet ir jų gyventojų gyvenimo kokybę, patogumą. Patys pastatai tampa vizualiai patrauklesni, pakyla juose esančių būstų vertė.
Naujos valstybės finansuojamos priemonės leidžia ne tik pagerinti daugiabučių namų energinį efektyvumą, bet ir jų gyventojų gyvenimo kokybę, patogumą.
Pavyzdžiui, balkonų išplėtimas ir naujų įrengimas suteikia papildomos gyvenamosios erdvės, pagerina buto funkcionalumą. Didesni balkonai gali tapti puikia vieta ilsėtis, bendrauti, auginti želdinius, kas turi tiesioginės įtakos tiek emocinei savijautai, tiek geresnei pastato išvaizdai“, – teigia M.Šakočius.
Be to, renovuojant namą galima sukurti ir patrauklias bendrąsias erdves pačiame pastate bei aplink jį. Daugelis savivaldybių savo lėšomis sutvarko atnaujintų namų kiemus, takus ir šaligatvius, įrengia naujas žaidimų aikšteles, poilsio zonas, želdynus. Taip atgimsta ne tik pats pastatas, bet ir visa jo teritorija – ji tampa jaukia bei šiuolaikiška.
Malmėje, Švedijoje gyvenantis bei dirbantis lietuvių architektas Džiugas Lukoševičius teigia, kad ruošiantis renovacijai reikėtų žvelgti ir į platesnį miesto vaizdą – nepamiršti kitų mišraus miesto funkcijų: kultūrinės, viešosios paskirties, komercinės.
„Vieno laikmečio statyba visame rajone kuria izoliuotumą nuo likusio miesto bei sudaro sąlygas socialinei atskirčiai didėti. Tokiose vietose būtina sukurti sąlygas atsirasti kavinukei „ant kampo“, smulkiajam verslui, pėsčiųjų erdvėms.
Šie dalykai tampa aiškiais traukos objektais, be to, ir orientyrais vietos svečiams – tai skatina ilgalaikį rajono gyvavimą. Taigi, idealiu atveju, reikėtų pagalvoti, kaip renovacija gali išspręsti ir gyventojų diversifikacijos, ir mišrios miesto paskirties problemas. Reikėtų atsakyti į pagrindinį klausimą: koks yra šiandienos miesto idealas“, – teigia architektas.
Pasak jo, Malmėje gausu projektų, kuriuose negriaunant nei vieno daugiabučio visiškai pertvarkoma miesto struktūra taip, kad atitiktų šiandienos poreikius. Taip miesto audinyje išlieka skirtingo senumo pastatai, tačiau kartu sukuriamos visiškai naujos erdvės, atliepiančios šiandienos poreikius ir atspindinčios įsivaizdavimą, kas yra tvarus, patrauklus miestas, kuriame visi norime gyventi.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
