Sekite 15min Google
„Tai nėra visiškai nauja situacija. Per pastaruosius keletą metų jau turėjome progų išmokti panašias pamokas: COVID-19 laikotarpiu susitraukusios tiekimo grandinės mažino statybos produktų prieinamumą ir didino jų kainas, o karo Ukrainoje pradžia reikšmingai paveikė plieno kainas. Tačiau vis dar neretai pamirštame, kad sutartyse galima iš anksto numatyti ir tai, kas jų sudarymo metu nėra taip akivaizdu“, – teigia advokatų profesinės bendrijos „Tegos“ asocijuotasis partneris Simas Paukštys.
Kai kainos peržiūros mechanizmo nėra
Jeigu sutartyje nėra aiškaus kainos peržiūros mechanizmo, rangovui iš esmės lieka Civilinio kodekso 6.204 straipsnyje numatytas sutarties vykdymas pasikeitus aplinkybėms, dar vadinamas „hardship“ institutu. Tačiau jo pritaikymas nėra paprastas.
Anot S.Paukščio, pirmiausia reikia įrodyti, kad aplinkybės buvo nenumatomos, ir bandyti persiderėti dėl sutarties sąlygų. Be to, pačioje sutartyje gali būti kitų nuostatų, užkertančių kelią pasinaudoti šiuo institutu – pavyzdžiui, numatyta, kad rangovas pats prisiima kainos padidėjimo riziką.
„Nors šiandien būtų sunku rasti nuomos sutartį, kurioje nebūtų numatytas indeksavimas, rangos sutartyse, jei nekalbame apie viešuosius pirkimus, tokios sąlygos kelią skinasi gerokai lėčiau. Viena priežasčių – kainos skaičiavimo rangos santykiuose kompleksiškumas. Indeksavimo sąlyga turi būti aiški, tiksli ir nedviprasmiška, nes primityviai suformuluotas mechanizmas gali nuvesti į dar didesnį ginčą nei situacija, kai jo apskritai nėra“, – sako advokatas.
Vien įrašyti „kaina indeksuojama“ neužtenka
Sutartyje svarbu numatyti konkretų oficialų indeksą ir jo kategoriją, taikymo slenkstį, kainos peržiūros dažnumą, taip pat – nuo kada ir kokiai darbų apimčiai indeksavimas gali būti taikomas.
Praktikoje klausimų gali kilti labai daug: ar naudojamas bendras indeksas, ar atskiri jį sudarantys elementai? Nuo kurios dienos ir kurios sąmatos pozicijos skaičiuojamas pokytis, ypač jei statybos produktai dar neužsakyti? Ką daryti, jeigu detalios sąmatos apskritai nėra? Todėl indeksavimo mechanizmui sutartyje būtina skirti pakankamai dėmesio dar derybų metu.
„Kartu svarbu nepamiršti, kad sutartis yra skirtingų šalių interesų kompromisas. Indeksavimo sąlyga neturėtų paneigti pačios fiksuotos kainos ar fiksuoto įkainio sutarties esmės ir tapti bendra galimybe rangovui didinti kainą. Jos paskirtis – apsaugoti nuo išskirtinių rinkos pokyčių, kurių abi šalys negali numatyti ir kontroliuoti. Todėl sutartyse naudojami indeksai turi būti objektyvūs ir lengvai patikrinami.
Kai mechanizmas nėra skirtas tik ypatingo kainų šoko situacijoms, verta svarstyti ir abipusį jo veikimą: jeigu dėl brangstančių medžiagų ar kuro rangovas įgyja teisę į kainos padidinimą, jiems pingant atitinkamai galėtų mažėti ir kaina. Jei šalys dalijasi rizika, tam tikrais atvejais verta susitarti dalytis ir nauda“, – teigia S.Paukštys.
Išaugusias sąnaudas turi būti galima pagrįsti
Kadangi užsakovas neturi galimybės matyti visų rangovo patiriamų sąnaudų, pareiga pagrįsti kainos pokytį turėtų likti rangovui. Sutartyje verta aiškiai numatyti jo pareigą įrodyti, kad konkretus įvykis iš tiesų lėmė sąnaudų augimą, kokius darbus tai paveikė ir kokia apimtimi.
„Gerai parengta indeksavimo sąlyga galiausiai naudinga abiem pusėms. Rangovui ji leidžia apsaugoti dalį maržos ir tęsti projektą, o užsakovui suteikia daugiau užtikrintumo, kad mokama rinkos pokyčiais pagrįsta ir patikrinama kaina. Aiškus mechanizmas kartu mažina ginčų tikimybę ir didina tikimybę, kad pats projektas bus sėkmingai užbaigtas“, – pažymi advokatas.
Todėl paprasčiausias metas kalbėtis apie kainą yra derybų pradžia, o ne kainų šuolio ir projekto įgyvendinimo vidurys.
