Pranciškus, kuris mirė pirmadienį, sulaukęs 88 metų, bus pirmasis pontifikas per daugiau nei šimtmetį, kuris nebus palaidotas Šventojo Petro bazilikos kriptoje, Vatikane.
Popiežius Pranciškus buvo labai atsidavęs Mergelės Marijos kultui ir prieš išvykdamas į keliones užsienyje ar grįžęs į Romą mėgdavo pasimelsti Švč. Marijos Didžiojoje bazilikoje.
Visai neseniai, balandžio 12 d., popiežius Pranciškus meldėsi prie bazilikoje esančios Mergelės Marijos paveikslo, taip pažymėdamas Didžiosios savaitės, kuri baigėsi Velykomis, pradžią.
Popiežius Pranciškus pareiškė norįs būti palaidotas bazilikoje dar 2023 m.
Vėliausias popiežius, palaidotas šioje bazilikoje, buvo Klemensas IX, miręs 1669 m. Paskutinis pontifikas, palaidotas ne Vatikane, prieš tai buvo Leonas XIII, miręs 1903 m. Jo amžinojo poilsio vieta yra Romos vyskupo katedra – Laterano Šv. Jono bazilika.
Švč. Mergelės Marijos bazilikoje, kuri yra viena iš keturių Romoje esančių popiežiaus bazilikų, saugomi dar kelių žymių asmenybių palaikai, pavyzdžiui, architekto ir skulptoriaus Gian Lorenzo Bernini, suprojektavusio Šv. Petro aikštę ir ją supančias kolonas.
Bazilikos interjeras išliko artimas savo ištakoms. Centrinėje navoje stovi 40 jonėniškojo orderio kolonų, joje yra išskirtinių mozaikų.
Viena iš legendų apie baziliką nuo pat jos atsiradimo sieja su Mergele Marija. Joje sakoma, kad bevaikė turtinga romėnų pora norėjo paaukoti savo turtą Mergelei Marijai. Ji pasirodžiusi jiems vizijoje ir liepusi pastatyti jos garbei bažnyčią, kurioje įvyktų stebuklas. Tą vasaros naktį, 352 metų rugpjūtį, ant kalvos, kur dabar stovi bazilika, iškritęs sniegas.
Pagal kitą legendą popiežiui Liberijui sapne buvo pranešta apie vasarą iškritusį sniegą. Tačiau, pasak Vatikano, iš tos pirminės bažnyčios nieko neliko. Dabartinė bazilika pradėta statyti apie 432 m., valdant popiežiui Sikstui III.
Bazilikoje saugomos kai kurios svarbiausios Bažnyčios relikvijos, tarp jų Mergelės Marijos, laikančios Kūdikėlį Jėzų, paveikslas, priskiriamas Šv. Lukui. Joje taip pat saugomi medžio gabalėliai, kurie, manoma, yra iš Jėzaus lovelės. Bazilikos interneto tinklalapyje rašoma, kad naujausiais tyrimais mediena datuojama Jėzaus gimimo laikotarpiu.
