Kaip skelbiama, atnaujinimo metu pastatas bus pritaikomas šiuolaikiniams poreikiams, išsaugant jo istorinę vertę. Bus išlaikytos kapitalinės sienos, įrengiamos naujos vidaus erdvės, atnaujinamos grindys, sienos bei kitos konstrukcijos
Pastatas bus pritaikytas visiems lankytojams – įrengiamas pandusas.
Švėkšnos atvejis išskirtinis ir Lietuvoje turintis mažai analogų – žydų maldos namai buvo pastatyti prie centrinės Švėkšnos turgaus aikštės, faktiškai lygiavertėje padėtyje su katalikų bažnyčia.
Švėkšnos sinagogos projektą 1926 m. parengė tauragiškis inžinierius Liubomiras Prosinskis.
Kaip skelbiama, Švėkšnos sinagoga priskiriama modernių formų sinagogoms. Ji išsiskiria maurų architektūrai būdingomis formomis: fasadą puošia dekoratyvūs trumpi ir ploni piliastrai, arkinius langus įrėmina maurų architektūrai būdingi karpyto kontūro archivoltai, profiliuoto tipo polangiai.
Visas išorines pastato sienas puošė judaizmo simbolis – šešiakampė Dovydo žvaigždė. Išskirtinai puošniai suprojektuotas sinagogos vyrų įėjimas.
L.Prosinskis virš įėjimo suprojektavo du apskritus vitražus, abiejuose vaizduojamos Dovydo žvaigždės, aukščiau dar viena – cementinė šešiakampė žvaigždė. Išlikusios šventovės durys dvisluoksnės, puoštos eglutės raštu – tokia puošyba būdinga Lietuvos tarpukario dailidėms.
