2025-11-26 08:37

Valstybinio NT potencialas: kodėl vis dar stringa pokyčiai ir kaip juos paspartinti

Šiuolaikinėje darbo rinkoje kova dėl talentų aštrėja, o darbuotojų lūkesčiai sparčiai keičiasi, viešasis sektorius susiduria su vis didesniu iššūkiu – kaip konkuruoti dėl specialistų, kai darbo aplinka dažnai gerokai atsilieka nuo privataus verslo standartų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Renginys „Valstybinio NT potencialas“
Renginys „Valstybinio NT potencialas“ / Vyginto Skaraičio nuotr.

Ekspertai sutaria, kad vienas efektyviausių kelių į pokytį – tvirtesnis viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, leidžiantis greičiau transformuoti darbo erdves, pritaikyti jas šiandienos poreikiams ir kurti motyvuojančias sąlygas darbuotojams.

Moderni, gerai suplanuota darbo aplinka gali tapti esminiu argumentu ne tik pritraukiant naujus specialistus, bet ir išlaikant esamus. Viešasis sektorius, pasitelkęs privataus verslo kompetencijas, gali greičiau įgyvendinti pokyčius, mažinti kaštus ir efektyviau valdyti turimą valstybės turtą.

Šias temas NT ekspertai ir viešojo sektoriaus atstovai nagrinėjo renginyje „Valstybinio NT potencialas: kaip viešojo ir privataus sektoriaus dialogas lemia rezultatus“, kurį organizavo Lietuvos nekilnojamojo turto ir plėtros asociacija (LNTPA), Turto bankas ir NT projektų valdymo ir įgyvendinimo paslaugas teikianti įmonė „Town projects“.

Reikia keisti požiūrį

Diskusijoje akcentuota, kad atviresnis dialogas, drąsesni sprendimai ir šiuolaikiškas požiūris į darbo vietą gali tapti reikšmingu lūžio tašku visam viešajam sektoriui.

Gintaras Makšimas , Turto banko generalinis direktorius, sako, kad kalbant apie darbo erdves ar darbo vietos pokyčius, iš pradžių kyla nerimas, kad mažesnis kabinetas arba bendros erdvės sugriaus nusistovėjusius įpročius ir darbo sąlygos suprastės. Tačiau realybėje taip tikrai nėra. Mažesnis darbo vietos plotas nebūtinai reiškia praradimą – dažnu atveju tai lemia daugiau galimybių komandų bendrystei, efektyvumui ir, svarbiausia, mažesnius patalpų išlaikymo kaštus.

„Šiandien tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui labai svarbu gerai išdiskutuoti, kokios darbo erdvės sukurtų optimaliai šiuolaikišką ir motyvuojančią darbo atmosferą ir atrasti geriausius sprendimus tam įgyvendinti. Viską įmanoma pasiekti, juk kiekvienas pokytis prasideda nuo mūsų požiūrio ir nuo mūsų noro turėti patogias ir pažangias darbo sąlygas,“ – kalba G.Makšimas.

Siekia gerinti darbo aplinką

Neseniai duris atvėręs Vilniaus rajono sveikatos biuras yra puikus verslo, šiuo atveju „Town projects“, ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys. Kokybiškose ir patogiai įrengtose patalpose ne tik geriau jaučiasi lankytojai, bet ir darbuotojai. Robert Duchnevič, Vilniaus rajono savivaldybės meras, pabrėžia, kad daugėjant šiuolaikiškų ir darbuotojų poreikius atitinkančių darbo erdvių, lengviau pritraukti ir specialistų, norinčių dirbti šioje savivaldybėje.

Vyginto Skaraičio nuotr./Renginys „Valstybinio NT potencialas“
Vyginto Skaraičio nuotr./Renginys „Valstybinio NT potencialas“

„Skaidiškėse veikiančios savivaldybės įmonės vadovas mėgino pasamdyti buhalterį, kuriam buvo pasiruošęs mokėti patrauklią algą. Kandidatas atvyko į būsimą biurą, apsidairė ir pamatęs rudomis lentelėmis apkaltas sienas bei pavaikščiojęs girgždančiomis grindimis, pasakė, pagalvosiąs apie pasiūlymą. Ir tai suprantama, nes specialistai renkasi ne tik algą, bet ir aplinką, kurioje dirbs kasdien. Gaila, bet šįkart kandidatas nusprendė dirbti kitur. Taigi viešasis sektorius turi lygiuosis į privatų ir laikytis tų pačių kokybės standartų“, – apie darbo aplinkos reikšmę, samdant darbuotojus, kalba R.Duchnevič.

Dovydas Kaminskas, Tauragės rajono savivaldybės meras, sutinka, kad viešasis sektorius privalo keistis ir investuoti į šiuolaikišką darbo aplinką, tačiau atkreipia dėmesį, kad dažnai valstybės valdomos įmonės yra po didinamuoju stiklu, nes turi detaliai pagrįsti, kad pokyčių, o ir konkrečių išlaidų, tikrai reikia.

„Taigi imdamiesi bet kokio remonto turime argumentuoti, kodėl norime įgyvendinti projektą ir privalome ieškoti, galbūt ne pačių moderniausių, bet kokybiškų ir ergonomiškų sprendimų, atitinkančių turimą biudžetą. Mūsų tikslas, kad darbuotojai sėdėtų ant patogių kėdžių, dirbtų prie reguliuojamo aukščio stalų, norime, kad darbo aplinka būtų jauki ir šiuolaikiška“, – kad vis dar tenka laviruoti, įgyvendinant darbo aplinkos tobulino projektus, pasakoja D.Kaminskas.

Ekspertai gali padėti

Viešojo ir privataus dialogą apsunkina ne tik reguliavimas, bet ir įsisenėją mitai. Vilma Bružienė, „Town projects“ vadovaujanti partnerė, iš praktikos sako, kad viešojo sektoriaus atstovai mano, kad bet kokie pokyčiai bus brangūs.

„Komfortiška darbo vieta yra higiena, kuri nėra brangi, nes esama daug sprendimų, kaip sukurti bazinę darbo erdvę, telpant į nedidelį biudžetą. Čia svarbiausia politinė valia ir noras, nes turime gerų pavyzdžių, kad dalis rajonų savivaldybių nuosekliai investuoja ir gerina darbo aplinką savo komandoms. Kita vertus, prieš imantis pokyčių, labai svarbu idėją ir naudas pristatyti darbuotojams.

Todėl vystydami projektus, daug dirbame su darbuotojais, aiškiname jiems, kaip biuro transformacija pakeis jų darbo aplinką, rutiną, kokie sprendimai palengvins jų kasdienybę“, – kalba V.Bružienė ir priduria, kad diegiant biurų pertvarkymo projektus itin svarbu konsultuotis su ekspertais, kurie ne tik padės sutaupyti, bet ir pristatys optimaliausius ir konkrečiam atvejui geriausius tinkančius sprendimus.

Diskusijoje ekspertai vieningai sutarė, kad tiek privatus, tiek viešasis sektorius nori dirbti kartu, tik reikia atrasti tinkamiausius formatus, užtikrinančius lankstesnes bendradarbiavimo formas bei greitesnį sprendimų priėmimą.

„Glaudesnis bendradarbiavimas suteiktų daugiau manevro laisvės abiem pusėms. Privatus verslas dalindamasis savo patirtimi ir kompetencijomis, galėtų padėti valdyti kylančias rizikas bei kartu efektyviau ir greičiau įgyvendinti NT projektus. O viešasis sektorius sparčiau diegtų pokyčius, kurių labiausiai reikia, bet kartu ir didintų sektoriaus patrauklumą potencialiems investuotojams“, – pabrėžia Mindaugas Statulevičius, LNTPA prezidentas.

Vyginto Skaraičio nuotr./Renginys „Valstybinio NT potencialas“
Vyginto Skaraičio nuotr./Renginys „Valstybinio NT potencialas“

M.Statulevičius atkreipia dėmesį, kad valstybinio turto efektyvumas labai priklauso nuo to, kiek lyderystės parodo savivaldybės vadovai ir pirmiausia merai.

„Būtent meras turi dėtis lyderio antpečius ir kviesti verslą dialogui – ieškoti sprendimų, kaip modernizuoti turimą infrastruktūrą, kad ji būtų ergonomiška, šiuolaikiška ir patraukli darbuotojams. Kai savivaldybė, Turto bankas ir verslas juda ta pačia kryptimi, procesai tampa ne tik efektyvesni, bet ir gerokai spartesni. Toks partnerystės modelis šiandien yra būtina sąlyga, jei norime, kad viešasis sektorius išlaikytų konkurencingumą darbo rinkoje ir kurtų aplinką, atitinkančią modernius standartus“, – akcentuoja M.Statulevičius.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą