Meras pasigenda Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) iniciatyvos vykdant 2022 metais priimtą teismo sprendimą nugriauti pastatą.
„Turime beveik 2000 dienų po teismo sprendimo, kuris labai aiškiai pasakė, kad šis šnipų namas – Maskvos namai – turi būti nugriautas. Deja, už griovimą atsakinga institucija – Statybų inspekcija – niekaip nesugeba per tiek metų įvykdyti teismo sprendimo. Ukrainos karo kontekste, žinant, kaip šie namai išvis atsirado, kaip kitose sostinėse jie yra naudojami, tai tikrai nedovanotinas apsileidimas“, – kalbėjo meras.
Pasak V.Benkunsko, todėl jis ėmėsi ieškoti kitų būdų, kaip įvykdyti teismo sprendimą.
„Patriotiškai nusiteikusios statybų bendrovės savo sąskaita pasirengusios padovanoti nugriovimo darbus, mano įsitikinimu, yra geriausias būdas pabaigti šią istoriją“, – teigė V.Benkunskas.
Jis ketvirtadienį žurnalistams, susirinkusiems prie Maskvos namų, tvirtino, kad juos sudaro tik betonas, stiklas, todėl tai – eilinis pastatas, o ne kokia Atominė elektrinė, dėl kurios reikėtų gaišti eilę metų.
„Biurokratija, kurią demonstruoja statybų inspekcija, tikrai nedovanotina, netoleruotina. Todėl imsimės ir teisinių priemonių, kaip su verslu paimti ir šį pastatą nugriauti. Tiesą sakant, mes tai esame jau padarę, nors Statybų inspekcija į mūsų paklausimus neatsako. Kad valstybė bendrai priimtų dovaną iš verslo, reikia vieno nedidelio teisės akto pakeitimo – Paramos ir labdaros įstatyme pakeisti du žodžius: leidžiant valstybei priimti dovaną ne tik paslaugomis, bet ir darbais“, – dėstė V.Benkunskas, žadėjęs pats inicijuoti pataisas, kalbėdamas su Seimo nariais.
Šiuo metu Paramos ir labdaros įstatyme numatyta, kad paramos gavėjo statusą turinčios įmonės gali priimti paramą paslaugų forma.
Jo teigimu, šis sklypas jau numatytas ukrainiečių religinei bendruomenei.
„Čia neatsiras naujas daugiabutis. Šis sklypas labai prasmingai bus panaudotas, sukuriant naujus religinius namus mūsų broliams ir sesėms ukrainietėms“, – nurodė V.Benkunskas.
Žurnalistams jis žadėjo padaryti viską, kad ši „Vilniaus gėda pagaliau būtų nugriauta“. Tiesa, meras pažymėjo, kad laukiama ir atsakymų iš Statybų inspekcijos.
Pasak V.Benkunsko, Statybos inspekcijos preliminari griovimo darbų samata, kuri buvo teikta konkurse, siekia beveik 2 mln. eurų, tačiau statybos bendrovių atstovai kalba apie kur kas mažesnę sumą.
Jis žadėjo, kad iniciatyva galėtų būti įgyvendinama nedelsiant. Tiesa, tai priklausys nuo Statybos inspekcijos.
„Mes turime verslo sprendimą, turime lipdyti aiškią teisinę struktūrą, kaip šį projektą realizuoti, tada įstatymo pakeitimas. Aišku labai priklauso nuo Statybų inspekcijos pozicijos, nes jie formaliai turėtų priimti šią verslo dovaną“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Jo teigimu, laukiant, kol baigsis teisminiai ginčai dėl praėjusiais metais paskelbto neįvykusiu griovimo konkurso bei kol bus skelbiamas naujas pirkimas, gali praeiti dar treji–ketveri metai.
„Ką girdime iš Statybos inspekcijos – šiais metais dar vyksta teisminiai ginčai, tada galimai nauji bandymai inicijuoti naują pirkimą. Prognozuočiau, kad kokius tris–keturis metus dar nieko neturėtume. Kitaip tariant, teismo sprendimas jau artėja prie dešimtmečio, kaip nėra įvykdomas“, – sakė Vilniaus meras.
Mano, kad susibūrus idėja įgyvendinama
Į Vilniaus miesto mero kvietimą atsišaukė ne viena statybų bendrovė, tarp jų „Naresta“, „Gilesta“, „Fegda“, „YIT Lietuva“, „Hiltus“, „Kalvasta“, „EIKA“. Jų atstovai teigė kol kas detaliai neapsvarstę konkretaus indėlio į idėjos įgyvendinimą.
UAB „Naresta“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius žurnalistams sakė kol kas negalintis įvardyti, kiek kainuotų tokio objekto griovimo darbai, tačiau mano, kad sudėtinga nebūtų.
„Normalus procesas, kurį reikia atlikti. To namo negalima tiesiog sprogdinti ir griauti nepamatuotais būdais. Jį reikia išrinkti aukštas po aukšto. Reikia apsaugoti aplinkinius“, – kalbėjo T.Grincevičius.
Paklaustas, ką daryti su požeminiais aukštais, jis taip pat paaiškino, kad juos reikia išardyti, o duobę užpilti gruntu.
„Mes čia anksčiau nesilankėme, kainos neskaičiavome. Į mero vizionierišką, idėjinį kvietimą didelė dalis rangovų atsiliepė. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti, kaip lengva utopija, bet susibūrus visiems tą darbą po gabaliuką galima padaryti“, – tęsė T.Grincevičius.
Jo vertinimu, griovimo darbai galėtų trukti apie metus.
„Finansiškai mums vieniems neapsimokėtų to daryti, bet mes vieni ir nedarysime. Nepaisant kad apyvartos didelės, mūsų maržos gana žemos. Nemanau, kad yra tokių rangovų, kurie vieni galėtų įgyvendinti tokį projektą. Bet susibūrus į gerą kompaniją, galima tą dramblį bandyti po gabaliuką suvalgyti“, – kalbėjo T.Grincevičius, neįvardyjęs, kokią sumą jo vadovaujama bendrovė galėtų prisiimti.
Jis svarstė, kad galbūt šiam tikslui būtų surinktos lėšos bendrai, pasamdytas rangovas, kuris galėtų pigiau atlikti darbus, galbūt kažkas iš rangovų prisidėtų sava technika.
„Kol kas labai apie tai nesvarstėme, tik palaikome idėją“, – pridūrė jis.
„Fegda grupės“ vadovas Gediminas Gribulis antrino, kad prisidėtų prie griovimo. Koks tai galėtų būti mechanizmas?
„Teisingo atsakymo turbūt nėra. Susitelkusiems galima būtų pasidalinti finansine našta, techninėmis galimybėmis, kas ką atlieka, atliktų tai savo jėgomis, savo turimomis kompetencijomis. Pats racionaliausias sprendimas tikriausiai toks, kad kuo daugiau verslų prisidėtų, tuomet kiekvienam iš jų našta būtų lengvesnė. Tuo greičiau ir tai galėtų įvykti, o koordinavimas – tai techniniai dalykai“, – pridūrė G.Gribulis.
„YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas teigė, kad, pavyzdžiui, prekybos centras „Mada“ buvo nugriautas per maždaug tris mėnesius, o Maskvos namų griovimas truktų ilgiau.
„Bet susikarpytų ir viskas. Kiek prisidėtume? Geras klausimas. Matysime, kiek įmonių prisidės ir pasidalinsime“, – sakė K.Vanagas.
„Gilesta“ vadovas Romas Paliulis taip pat tvirtino esantis pasiruošęs prisidėti, tačiau kol kas negalėjo įvardyti, kiek ir kaip.
„Tai galėtų būti kaip didelis „Darom“ akcijos projektas. Turbūt atsimenam, kaip bendromis jėgomis buvo tvarkomi skverai, Neries pakrantės, aikštės, kiemai. Šio pastato griovimą statybos įmonės galėtų sutvarkyti analogiškai. Neabejojame, kad ne viena dešimtis įmonių prisidėtų <...>“, – antrino ir Kęstutis Taletas, „Kalvasta“ grupės komercijos direktorius.
„Hiltus" vadovas Edvard Sokolovski pažymėjo nematantis šios idėjos įgyvendinime didesnių iššūkių.
„Šiai dienai turime tris griovimus. Didmiesčiuose tai normali praktika, kai trūksta sklypų, vyksta konversijos. Neatrodo, kažkas neįmanomo. Net ir tie požeminiai rūsiai, kaip buvo iškasti, taip gali būti ir užkasti. Neatrodo komplikuota“, – kalbėjo jis.
Statybų inspekcija: galutinis sprendimas bus priimtas, pasibaigus teismui
Reaguodama į žiniasklaidos susidomėjimą dėl „Maskvos namų“ griovimo Vilniuje, Statybos inspekcija informavo nuosekliai vykdanti teismo sprendimą dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo ir organizuoja visus tam reikalingus procesus teisės aktų nustatyta tvarka.
„Suprantame visuomenės ir miesto vadovų lūkestį kuo greičiau išspręsti šią situaciją – tai yra ir mūsų tikslas. Tačiau tokio masto ir sudėtingumo statinio griovimas Vilniaus centre turi būti organizuojamas atsakingai, užtikrinant žmonių, aplinkinių statinių ir infrastruktūros saugumą.
Anksčiau vykdyto viešojo pirkimo metu tiekėjų pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“, – nurodoma komentare.
Pasak jo, šiuo metu vyksta su viešuoju pirkimu susijęs teisminis procesas. VTPSI yra pasirengusi nedelsiant paskelbti naują viešąjį pirkimą, kai tik pasibaigs teisminis procesas ir bus priimtas galutinis sprendimas.
VTPSI pabrėžė, kad visada yra pasirengusi bendradarbiauti siekiant bendro tikslo – įvykdyti teismo sprendimą ir užtikrinti, kad statinio nugriovimas būtų organizuotas teisėtai ir saugiai.
Anksčiau BNS skelbta, kad Statybų inspekcija paskutinę 2025 metų dieną pranešė, jog neišrinko Maskvos namų griovimo konkurso nugalėtojo. Anot inspekcijos, konkurse dalyvavo keturios bendrovės, trys iš jų neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, o dar viena laiku nepateikė dokumentų.
Maskvos namų idėja vystyta nuo 2004-ųjų, tuomečiam Rusijos sostinės merui Jurijui Lužkovui apsilankius Vilniuje, karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse.
Tada nutarta panašų Vilniaus namų projektą vykdyti ir Maskvoje. 2008-aisiais Vilniaus savivaldybė išdavė statybos leidimą ir buvo pradėtos statybos, tačiau Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais Maskvos namų idėjos pamažu atsisakyta.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-ųjų gruodį pripažino savivaldybės išduotą statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigojo statytoją – viešąją įstaigą „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ gauti naują leidimą bei pagal jį pertvarkyti statinį.
Įstaigai to nepadarius, ji įpareigota pastatą nugriauti, o nevykdžius ir šio įpareigojimo, griovimą leista organizuoti Statybos inspekcijai. 2020-ųjų vasarį sprendimo vykdymą teismas pratęsė dvejiems metams, galutinis jo terminas suėjo 2022 metų spalį.
