Drąsos pradėti socialinį verslą įpučia ir kiekvieną balandį vykstantis „Socialinio verslo forumas“, kurio dalyviai sužino apie socialinio verslo kūrimo galimybes, naujienas ir teisines sąlygas, o pranešėjai iš užsienio šalių dalijasi sėkminga patirtimi. Šiemet į renginį atvyksta Sara Turnbull – Didžiosios Britanijos socialinės organizacijos „Bootstrap company“ vykdančioji direktorė, socialinio verslo konsultantė, turinti 15-os metų patirtį šioje srityje.
Su S.Turnbull kalbėjomės apie tai, ko trūksta Lietuvai, kad socialinio verslo pavyzdžius mūsų šalyje suskaičiuoti reikėtų kiek daugiau, nei poros rankų pirštų.
– Sara, gal galėtumėte papasakoti daugiau apie organizaciją, kuriai vadovaujate – 500 socialinių ir kūrybinių verslų po savo stogu talpinančią „Bootstrap company“? Jos vairą perėmėte 2012-aisiais – kaip ji pasikeitė nuo to laiko?
– „Bootstrap Company“ gyvuoja tiek metų, kiek ir aš gyvenu – 35-erius. Per tą laikotarpį organizacija patyrė ir neramių laikų, ir džiaugsmingų akimirkų. Tačiau jai vadovavo tiek daug žmonių, kad iš mano pusės būtų nesąžininga visus nuopelnus prisiimti sau.
Šiai organizacijai išgyventi ir suklestėti padėjo nekilnojamojo turto nuosavybe pagrįstas veiklos modelis, o jos veikla visuomet buvo pagalba vietos bendruomenėms, socialiniams verslams. Turėjome socialinę misiją ir dėl šios priežasties Didžiojoje Britanijoje lengvatinėmis sąlygomis galėjome gauti paskolą. Gautas lėšas investavome į pastato įsigijimą – tai ir buvo mūsų verslo planas.
Šiandien turime pastatą ir verslą plėtojame už iš nuomos gautas pajamas. Todėl kartu turime ir absoliučią prabangą būti (didžiąja dalimi) pati save išlaikančia labdaros organizacija. Toks modelis leidžia mums teikti paramą ir paslaugas tiems, kuriems jų reikia.
– Pradėjote savo karjerą švietimo srityje kaip anglų kalbos mokytoja. Vėliau kelerius metus dirbote privataus verslo kampanijoje konsultante. Galiausiai ėmėtės veiklos labdaros organizacijoje. Kodėl?
– Nesu tikra, ar tikrai pati taip protingai sugalvojau – rinktis nevyriausybinį sektorių, socialinį verslą. Tuo metu tiesiog norėjau pritaikyti savo turimus įgūdžius gerinant situaciją savo bendruomenėje.
O kaip sužinoti, ką gyvenime reikėtų veikti? Jei nesi tikras dėl to, kuo užsiimti, surašyk sąrašą dalykų, kurie tave erzina. Tada perskaityk sau – ar jie tarpusavyje turi ką nors bendro? Tokiu būdu greičiausiai atrasi socialinę, ekonominę arba aplinkosauginę problemą, kurią norėtum išspręsti.
Nesvarbu, kaip sunku bebūtų, šis siekis tikrai pakels tave rytais be žadintuvo, jei sukoncentruosi savo jėgas ir įgūdžius į problemos sprendimą. Taigi imkis jos, nusiteik pozityviai ir dėk pastangas, kad ją išspręstum.
– Būsime atviri – kol kas Lietuvoje socialinio verslo situacija yra prasta. Praėjusiais metais patvirtinome Socialinio verslo koncepcijos dokumentą. Vis tik neturime atskiros verslo formos, kuri apibrėžtų būtent socialinį verslą. Tokį verslą nusprendę pradėti jauni žmonės negauna lengvatų, pavyzdžiui, lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti patalpų (ar tiesiog naudoti tuščias patalpas, kaip Didžiojoje Britanijoje), mokestinių nuolaidų. Ką galėtumėte rekomenduoti Lietuvai? Nuo ko pirmiausia pradėti: teisinės bazės, pavienių iniciatyvų skatinimo...?
– Tikrai? Na, greičiausiai paskutinio vizito į Lietuvą metu man pasisekė – sutikau gausybę pradėti socialinį verslą planuojančių žmonių ir buvau įtikinta, kad Lietuva – tarsi šiltnamis naujiems verslams augti, vieta atsidavusiems žmonėms plėtoti originalias idėjas.
Tiesa, Jungtinėje Karalystėje egzistuoja daug įvairių veiklos formų, kurios tiktų vykdyti socialinį verslą. Tačiau juk ne veiklos formos čia yra esminis dalykas – svarbiausia yra jūsų pagrindinis verslas ir jo socialinis modelis, gebėjimas uždirbti daugiau pinigų, nei išleidi, ir gerų darbų atlikimas su šypsena veide.
– Neretai girdžiu jaunus verslininkus, sakančius, kad jų socialinio verslo veiklai trūksta lėšų. Gal jie tiesiog praleidžia galimybes? Neieško papildomų būdų jų gauti?
– Tai tikrai ne tik Lietuvos problema. Ir ne tik socialinio verslo. Bet kuris žmogus, dirbantis labdaros organizacijoje ar versle, apie tai tikrai pagalvoja. Kartais net vidurnaktį, kai tas klausimas graužia ir neleidžia užmigti.
Svarbiausia nebūti priklausomam nuo valstybės dotacijų, paskolų ar vieno vienintelio kliento. Kitaip tariant, bet kokio vieno pajamų šaltinio. „Atsarginiu planu“ pasirūpinkite iš anksto ir atidžiai sekite savo išlaidas. Labai atidžiai!
– Koks socialinis verslas dažniausiai tampa sėkmingas?
– Socialinė nauda ir verslas turi būti glaudžiai persipynę tarpusavyje – ne šiaip sau „sumesti į krūvą“. Tai, kaip uždirbate pinigus ir kokiu būdu darote gera visuomenei, turėtų būti jūsų ašis. Šie du dalykai – kaip širdis ir siela. Jie turi nulemti ką, kaip ir kodėl darote.
„Bootstrap Company“ – tai erdvė ir dirbtuvės socialiniams verslams ir labdaros organizacijoms. Čia įvairaus „plauko“ startuoliai gali gauti biuro ar dirbtuvių patalpas žemesne nei rinkos kaina ir pradėti kabintis į verslo pasaulį. Organizacija suteikia jiems mokymus, organizuoja susitikimus su vietos bendruomene ir smagius renginius, pavyzdžiui, pradedančio muzikanto nemokamas koncertas naktį gatvėje šalia organizacijos pastato.
Sara Turnbull artėjančiame socialinio verslo forume nėra vienintelė viešnia iš užsienio. Forumo dalyviai apie sėkmingas socialinio verslo istorijas, apie šio verslo finansavimą, socialinę bankininkystę taip pat išgirs iš Austrijos, Olandijos, Estijos ir Airijos ekspertų lūpų. Naudinga informacija ir pavyzdžiais taip pat dalinsis Lietuvos atstovai iš Ūkio ministerijos, Socialinės integracijos instituto.
Socialinio verslo forumą kasmet organizuoja Britų taryba, Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija, NVO „Avilys“, organizacija Geri norai.lt.
