Pamenu fakso aparatą – jis mums prilygo stebuklui, o jau išaugo jaunų žmonių karta, kurie apie šią, XX a. naujovę, žino tik iš pasakojimų. Gi dabartinis žmogus savęs net neįsivaizduoja be išmaniojo telefono ir interneto. Mokslo pažanga ir aukštosios technologijos drąsiai braunasi į mūsų gyvenimus ir juos keičia. Bet eksponentiškai besivystantiems technikos ir technologijų pokyčiams, netinka vėžlio žingsniui prilygstanti, žmonių socialinių santykių kaita. Nemaža dalis homo sapiens atstovų savo intelektualiniu išprusimu, o ypač moralinėmis – dorovinėmis nuostatomis, nelabai skiriasi nuo feodalinio – baudžiavinio bendruomenės santykių įsivaizdavimo, jų interpretavimo bei taikymo praktikoje.
Neseniai, vienoje diskusijoje, manęs paklausė: kodėl žmonės tokie gobšūs? Tai svarbus klausimas. Galima būtų teigti, kad viskas slypi žmogaus prigimtyje. Juk mumyse yra du pradai: angelo ir demono. Gyvojoje gamtoje retai sutiksi plėšrūną, kuris žudytų savo gentainį be priežasties. Taip atsitinka, jei vienam iš jų gręsia nustipti iš bado. O žmogus labai dažnai žudo be priežasties, dažnai ir iš gobšumo. Antra vertus, kartais, tas pats žmogus gali būti labai atidus ir net padėti savo artimui, kurį prieš tai nuskriaudė.
Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?
Garsus XX a. dramaturgas ir mąstytojas Moemas Samersetas taikliai apibendrinio išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Viduramžiais žmonės žudė ir plėšė, o šioms nuodėmėms atpirkti, statė bažnyčias. Šiuolaikinis lupikautojas (su nedilelėmis išimtimis) taip pat elgiasi panašiai, tik ženkliai rafinuočiau. Jis prilygino Žmogų darbo jėgai (kuo skiriasi nuo darbinių gyvulių?). Ir dar, nesitenkindamas tokiu cinišku žmogiškos asmenybės suniekinimu, tai apipynė mokslinėmis teorijomis, kurios ne kas kita, o figos lapelis, gobšumui ir lupikavimui pridengti. Jokios kritikos neišlaiko teiginys, kad darbuotojui už darbą sumokama tiek, kiek nustato laisva rinka. Pastaroji niekaip nenustatys teisingo atlyginimo, jeigu joje taip vadinamos darbo jėgos bus perteklius. Be to, nebūkime naivūs ir nepamirškime, kad absoliučiai laisva rinka, iš principo, negali egzistuoti, kaip ir absoliuti laisvė ar nepriklausomybė.
Mes, esame socialinės būtybės, vieni nuo kitų, daugiau ar mažiau priklausomi. Todėl ir turime elgtis socialiai – bendruomeniškai. Gyvendami matyti, ne tik savo asmeninį interesą, bet ir bendrus siekius, bei tikslus. Mokslui ir aukštosioms technologijomis sparčiai ateinant į mūsų kasdienį gyvenimą, tampa svarbu, taip pat sparčiai, keisti ir mūsų socialinius, bendravimo santykius. Juk nepraeis ir dešimt metų kai automobilis, ką automobilis – būstas, nebebus prabangos dalykai. Juk paplitus autonomiškai važiuojantiems automobiliams, nebebus tikslo turėti asmeninę transporto priemonę – pigiau bus išsikviesti dabartino taksi analogą arba naudotis ištobulėjusiu visuomeniniu transportu. O naujų medžiagų ir 3D technologijos pritaikymas namų statyboje, būstą pavers ne prabangos, o buitinio naudojimosi priemone ir tai mažins nereikalingą turto kaupimą. Šie, keli, ir dar daugelis pavyzdžių rodo, kad pačios technologijos keičia ir pakeis mūsų santykius į gerąją pusę. Tačiau, šis procesas bus spartesnis ir naudingesnis, jei jame dalyvausime sąmoningai ir pokyčiams ruošimės. Verslo ir visuomenės iniciatyvių žmonių pastangomis ir Skandinavijos kolegų pagalba, Lietuvoje įsikūrė Skaidraus verslo institutas, kurio tikslas – spartinti santykių, atitinkančių laikmetį, kaitą, plėtoti šias idėjas ir telkti gretas tų, kurie joms pritaria. Mes manome, kad pastaruoju metu, visuomenėje vyraujantis psichologinis klimatas, paremtas skandalų kultūra, yra neperspektyvus ir vedantis šalį į aklavietę. Būtent ši problema ir yra lemianti didelėje emigracijoje, vedančioje prie Lietuvos išsivaikščiojimo.
Svarbiausia ko mums trūksta – tai atviro, skaidraus bendravimo. Atviro pokalbio apie problemas ir geranoriškos diskusijos apie būdus, kaip spręsti kylančias problemas. Skaidraus verslo institutas, be verslo santykių skaidrinimo ir plataus spektro šešėlinės ekonomikos užkardinimo priemonių, mato vieną iš savo svarbių misijų – atviro dialogo, susieto su visuomenės švietimo Programos „Mokomės gyventi išmanioje ir skaidrioje bendruomenėje“, įgyvendinimu. Manome, kad žinių plėtra apie ateinančias ar jau esančias naujoves, bei atviras pokalbis apie skaidrių, nuoširdžių santykių svarbą dabartinėje ir ateities visuomenėje, pasitarnaus pačios visuomenės brandai ir jos susitelkimui bendram daugumos tikslui – Gerovės valstybės kūrimui.
