Tačiau retas susimąsto, kokią įtaką mobilusis telefonas daro mums sėdint prie vairo. „Regitros“ organizuojamoje konferencijoje „Saugus startas“ pranešimą šia tema skaičiusi VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė papasakojo, kas mus verčia griebtis telefono net ir vairuojant.
Vairuotojai rizikuoja
Kaip mokslininkė dalijosi pranešimo metu, nors tikroji statistika nėra žinoma, Lietuvos policijos duomenimis, kasmet nustatoma apie 43 tūkst. atvejų, kai vairuotojai prie vairo naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis. Kasmet apie 600 žmonių dėl šios priežasties netenka teisės vairuoti. Tuo tarpu „If“ draudimo bendrovės duomenys skelbia kitą tendenciją: kuo jaunesnis vairuotojas, tuo įvairesne, o kartu ir pavojingesne, veikla prie vairo jis užsiima.
„Vairavimo simuliatoriaus tyrimuose nustatyta, kad žmonės, kurie vairuodami rankoje laiko telefoną ir jame kažką veikia, per greitai sukioja vairą. Greičiausiai, akimirkai netekus kontrolės, jiems tenka staiga grąžinti automobilį į vėžes ir staigiu judesiu tiesinti vairą.
Kai naudodamiesi telefonu nepasiliekame sau laiko ir vietos manevrams, nukenčia dėmesio koncentracija, prailgėja reakcijos laikas, tampa sunkiau išlikti savo eismo juostoje. Susidūrimo tikimybė tuomet padidėja nuo 44 procentų iki kelių kartų. Užsienio literatūroje tai vadinama „eyes off“ (angl. akis nuo kelio) fenomenu, apibūdinančiu tą laiko tarpą, kai vairuotojas visiškai nežiūri į kelią. Mūsų smegenys nesugeba vienu metu atlikti kelių užduočių (angl. multitasking). Jos tiesiog labai greitai šokinėja nuo vieno stimulo prie kito, taip akimirksniu išsekindamos mūsų resursus“, – konferencijoje „Saugus startas“ kalbėjo dr. L. Šeibokaitė.
Kiek trunka nežiūrėjimas į kelią?
Psichologės ir mokslininkės teigimu, besinaudodamas išmaniuoju telefonu žmogus į kelią paprastai nežiūri iki keturių sekundžių. Važiuojant užmiestyje, per šį laiko tarpą automobilis taip „aklai“ gali nuvažiuoti apie 100 metrų atstumą.
„Telefono, o vėliau ir išmaniojo telefono atsiradimas mūsų gyvenimus pakeitė negrįžtamai. Tad jei technologijos iš esmės pakeitė visas gyvenimo sritis, kodėl vis dar naiviai tikimės, kad jos nepakeis vairavimo? Žmogus negyvena paralelinėse aplinkose, o mūsų elgesys yra nuoseklus. Tai, žinoma, nepateisina nelegalaus elgesio, bet turime suprasti, kad telefonas braunasi visur, taip pat ir į automobilį“, – teigė dr. L. Šeibokaitė. Ji taip pat pridūrė, kad naujausios technologijos pripratino mus viską daryti kur kas greičiau, tačiau evoliuciškai žmogus tokiam tempui tiesiog nėra pasiruošęs, todėl nuolat jaučia vidinį spaudimą reaguoti akimirksniu.
Požymiai, kad patekote į išmaniojo spąstus
Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius psichologinius požymius, kurie verčia mus nuolat tikrinti ekranus, net ir rizikuojant gyvybe. Pirmasis iš jų yra nuolatinis stresas dėl pasiekiamumo, sukeliantis nerimą ir kaltės jausmą galvojant, kad kiti tikisi, jog būsite pasiekiami 24 valandas per parą. Jį dažnai lydi patvirtinimo nerimas, pasireiškiantis nenumaldomu noru viešinti savo gyvenimo fragmentus ir baime dėl to, kaip į tai sureaguos aplinkiniai.
Taip pat stipriai veikia baimė praleisti kažką svarbaus sindromas, kai vartant socialinius tinklus ir matant kitų gyvenimo sėkmes kyla susierzinimas, kad kažkas įdomaus vyksta be manęs. Prie viso to prisideda bendras informacijos perteklius, nes visi garsiniai ir vizualiniai įrenginių signalai yra sukurti taip, kad agresyviai pasiglemžtų dėmesį, todėl po kurio laiko nuo šio pranešimų srauto žmogus pradeda jaustis emociškai išsekęs. Ilgainiui taip atsiranda nuolatinio budrumo internete būsena, kuri pasižymi nuolatiniu socialinių tinklų stebėjimu ir baime likti be savo išmaniojo telefono.
Įpročio nekeičia
VDU mokslininkų komanda atliko empirinį tyrimą, kuriame ištyrė 433 vairuotojus (didžioji dalis respondentų buvo moterys, vidutinis amžius – 40 metų, o vidutinė vairavimo patirtis – beveik 17 metų). Net 15 proc. tyrime dalyvavusių asmenų praeityje buvo bausti už telefono naudojimą vairuojant. Dažniausiai respondentai prisipažino prie vairo klausantys muzikos. Apie 50 proc. eismo dalyvių vairuodami skambina, daugiau nei 30 proc. – skaito žinutes, o virš 25 proc. – patys jas rašo. Likusieji neslepia prie vairo žiūrintys vaizdo įrašus arba tiesiog naršantys internete, skelbiama Ingos Lukšaitės-Samaitienės tyrime.
Tyrimas atskleidė ir kitus faktus: telefonu prie vairo dažniau naudojasi vyrai nei moterys, jaunesni vairuotojai, mažesnį išsilavinimą turintys asmenys bei tie, kurie per metus nuvažiuoja mažiau kilometrų. Pastarasis rodiklis sufleruoja, kad telefonas dažniausiai į rankas imamas manevruojant judriose miestų gatvėse.
Galiausiai paaiškėjo paradoksali tiesa – tie, kurie jau buvo bausti už šį nusižengimą, telefonu prie vairo naudojasi dar dažniau nei nebausti vairuotojai. Tai reiškia, kad vien piniginės baudos realaus elgesio nekeičia. Probleminis įrenginio naudojimas kasdienybėje tiesiogiai persikelia į automobilį: technologijų keliamas stresas verčia žmones nuolat tikrinti ekranus, o šis įprotis nedingsta ir užvedus variklį.
Kaip sugrąžinti savo dėmesį?
Pasak dr. L. Šeibokaitės, norint situaciją pakeisti, neužtenka vien kliautis bausmėmis – pokyčius privalome pradėti nuo savo įpročių revizijos. Pirmasis žingsnis yra paprasta skaitmeninė detoksikacija kasdienybėje bei ugdyti įprotį apsieiti prie išmaniojo telefono vos tik atsiradus laisvai minutei.
Vairuojant geriausiai veikia patys paprasčiausi savikontrolės įrankiai. Veiksmingiausias patarimas – vos įsėdus į automobilį visiškai išjungti telefono garsą. Negirdėdami pranešimų signalų apsaugosite save nuo dirgiklių. Jei pagunda vis tiek per didelė, patariama telefoną tiesiog padėti toliau nuo savęs, kad nebūtų taip paprasta jį pasiekti vairuojant. Saugumas kelyje prasideda nuo sprendimo visą savo dėmesį skirti eismui.
„Saugus startas“: dėmesys vairuotojų saugumui ir psichologijai
Jau antrus metus „Regitros” organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į eismo saugumo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų ir esamų vairuotojų elgesį. Kasmet renginyje gvildenamos vis naujos, aktualios temos, o šiemet dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“.
Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai kaip žmogaus smegenis veikia stresas, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar vis tik neišnaudotas resursas.
