Pirmoji atkarpa, kurioje įsigaliojo nauja maksimalaus greičio riba – D3 greitkelio ruožas tarp Taboro ir Česki Budėjovicų.
Čekijos susisiekimo ministras pažymėjo, kad šios iniciatyvos tikslas – išsiaiškinti, kaip naujas greičio limitas paveiks eismo srautus ir saugumą. Jei bandymas bus sėkmingas, ši praktika bus pritaikyta ir tokiuose pagrindiniuose keliuose kaip D1 ir D11. Juose maksimalus greitis atskirose atkarpose taip pat didėtų iki 150 km/val.
Maksimali greičio riba Lietuvoje
Lietuvoje greitis automagistralėse ir greitkeliuose nuo balandžio iki spalio pabaigos yra atitinkamai 130 ir 120 km/val. Nuo lapkričio iki kovo pabaigos jis sumažinamas iki 110 km/val.
Pastaruoju metu vairuotojai vis dažniau svarsto, ar Lietuva turėtų svarstyti galimybę padidinti maksimalaus greičio ribą automagistralėse ir greitkeliuose. Nes, tarkime, kaimyninėje Lenkijoje, daugeliu automagistralių leidžiama važiuoti 140 km/val. Tai leidžia kaimyninę šalį pervažiuoti greitai ir be trikdžių – šalis gali didžiuotis geros kokybės keliais.
Tiesa, nuomonės dėl Lietuvos greitkelių išsiskiria. Vieni sako, kad, tarkime, automagistarlė A1 (jungianti Vilnių, Kauną ir Klaipėdą) pastebimai pagerėjo. Kiti geriau vertina kelią Vilnius–Panevėžys. Treti nėra tokie optimistai.
Ekspertai perspėja: greitis turi savo kainą
Nors Čekija pasiryžo eksperimentuoti su maksimalaus greičio riba, Lietuvos ekspertai į šią idėją žvelgia atsargiai.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova mano, kad greičio didinimas būtų tik formali priemonė – esą nemaža dalis vairuotojų jau dabar viršija leidžiamą greitį, ypač antroje juostoje. „Vairuotojas pats pasirenka, kaip jam patogu – ar viršyti greitį kaip dauguma, ar likti fūrų sraute“, – teigia instruktorė.
Vis dėlto, kalbėdama apie Lietuvos kelių būklę, ji pabrėžia trūkumus. Pasak jos, asfalto dangos tarp Vilniaus ir Klaipėdos tyrimai rodo, kad asfalto kokybė yra per prasta, kad būtų saugu važiuoti didesniu greičiu.
Kalbėdama apie vairuotojų įgūdžius, instruktorė neslepia nusivylimo: „Mūsų vairuotojai dažnai bijo įsibėgėti, nežino, kaip naudotis greitėjimo juosta, vairuoja viena ranka ar naudojasi telefonu.“ Anot jos, tokie įpročiai – pavojingi ir netinkami važiuoti didesniu nei 130 km/val. greičiu, nes tam reikia maksimalios koncentracijos ir nuolatinio situacijos stebėjimo.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius pabrėžia, kad didžiausia problema – skirtingas vairuotojų greitis:
„Vienas važiuoja 90, kitas – 130, trečias – 150 km/val. ar daugiau. Jei leistume važiuoti 150 km/val., skirtumas tarp eismo dalyvių taptų dar didesnis, taigi ir pavojingesnis.“
Jis taip pat akcentuoja, kad tam tikrose naujai sutvarkytose atkarpose galbūt būtų galima leisti didesnį greitį, bet tik ne visame automagistralių tinkle.
„Pažvelgus į kitas šalis, šiuolaikiniam automobiliui 150 km/val. yra normalus, saugus greitis. Tačiau infrastruktūra turi atitikti visus reikalavimus“, – sako jis.
Anot Vitoldo Miliaus, problema glūdi ne tik pačiame greityje, bet ir vairuotojų požiūryje bei jų pasirinkimuose:
„Yra vairuotojų, kurie važiuoja su visiškai naujais automobiliais, galinčiais saugiai judėti greičiau, bet dėl nežinomų priežasčių vilkasi už sunkvežimių 90 km/val. greičiu. Nors jie nepažeidžia taisyklių, toks elgesys sukuria pavojingas situacijas.“
Ekologija ir vairuotojų elgesys
15min rubrikos Gazas.lt redaktorius Žilvinas Pekarskas, vairavęs daugelyje Europos šalių, siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą.
„Populiarėjant elektromobiliams net ir Vokietijoje pradėta diskutuoti, ar verta leisti važiuoti labai greitai. Juk, kuo didesnis greitis, tuo didesnės degalų sąnaudos ir CO2 emisija. O juk bendras ES tikslas – švari planeta.
Kitas niuansas – ne visi vairuotojai supranta, kad važiavimui labai greitai reikia idealių sąlygų.
Pirmiausia – visų vairuotojų susikalbėjimo ir supratimo. Tarkime, Vokietijoje trijų juostų kelyje trečioji visad paliekama tuščia – skubantiems. O Lietuvoje?
Mūsų automagistralių antrąja juosta daugelis važiuoja todėl, kad pirma juosta – nelygi, su provėžomis. Tad leisti važiuoti dar greičiau būtų klaida. Nebent ir Vilniaus į Klaipėdą nutiestų ir po trečią juostą kiekviena kryptimi. Nes jau dabar vasarą abi juostos kemšasi nuo automobilių – aplenkti neįmanoma. Tad leidimas greičiau važiuoti tokiomis sąlygomis tik sukeltų daugiau chaoso“.
Vairuotojai jau dabar važiuoja greičiau, nei 130 km/val.
Vitoldas Milius taip pat pabrėžia, kad dauguma vairuotojų jau dabar viršija greitį apie +10 km/val., nes Lietuvoje taikoma greičio matavimo paklaida tai leidžia.
„Leistinas greitis yra 130, bet visi važiuoja 150. Jei leisime 150 – važiuos 160–170 km/val. O tada skirtumas tarp važiuojančiųjų lėtai ir greitai taps dar pavojingesnis“, - sako V.Milius.
Ką mano policija?
Dar griežtesnės pozicijos laikosi Vytautas Grašys, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas:
„Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas vis dar yra viena iš pagrindinių eismo įvykių, kuriuose žūva ar būna sužeisti žmonės, priežasčių.
Todėl visus naujai diegiamus pakeitimus reikia vertinti labai atidžiai ir išsamiai aptarti su visų eismo sričių specialistais ir psichologais. Negalima lengvai pritarti tokiems, kurie gali sukelti rizikų eismo saugumui.“
Čekijos sprendimas leisti važiuoti greičiau – ambicingas, tačiau Lietuvoje toks žingsnis šiuo metu kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Ekspertų teigimu, nors dalis šalies greitkelių jau yra pakankamai modernūs, vis dar trūksta bendros sistemos – nuo asfalto kokybės iki vairuotojų kultūros bei įgūdžių ir automobilių nepriekaištingos techninės būklės.
