Sekite 15min Google
Anot jo, šiuolaikinės vairuotojo pagalbos sistemos keičia tai, ką ir kaip vertina egzaminuotojas, tačiau atsakomybė vis dėlto lieka žmogui.
Egzamino metu stresas trukdo, bet vairavimo stresas gali padėti
Kalbėdamas apie stresą prie vairo „Regitros“ ekspertas išskyrė du skirtingus reiškinius – vairavimo stresą ir egzamino stresą. Pirmasis yra naudingas, o antrasis, anot jo, gali trukdyti parodyti tikruosius gebėjimus.
„Egzamino stresas gali būti žalingas, nes neleidžia parodyti visko, ką būsimas vairuotojas moka iš tiesų. Tačiau vairavimo stresas yra kitoks, nes jis virsta budrumu ir yra būtinas vairuotojui. Kartais kelyje reikia reaguoti greitai ir priimti sprendimą per tam skirtą ir labai trumpą laiką“, – konferencijoje sakė R.Litvaitis.
Pasak jo, egzamino metu jaudulys keičia pobūdį ir jei iš pradžių atsakinėjant į klausimus ir bandant prisiminti informaciją jis labiau veikia mąstymą, o vėliau, jau vairuojant, tampa aktuali motorika ir gebėjimas susikaupti.
Praktinio egzamino metu vairuotojo būsena dažniausiai atsiskleidžia keliose konkrečiose situacijose: parkavimo metu, identifikuojant ir apvažiuojant kliūtis, pasirenkant atstumą bei greitį. Būtent šiose situacijose vairuotojui vis dažniau talkina ir automobilio technologijos.
Technologijos nepakeis vairuotojo
Šiuolaikiniuose automobiliuose diegiamos pažangiosios vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS) apima labai platų sprendimų spektrą – nuo intelektinės greičio pagalbos (ISA) ir aklosios zonos stebėjimo (BSM) iki automatinio stabdymo (AEB) ar važiavimo juostos išlaikymo (LKA) sistemų. Kaip pastebi R.Litvaitis, pavadinimų įvairovė didelė, o bendra apibrėžtis dar nėra nusistovėjusi: „panašiai vadinamos skirtingų gamintojų sistemos detalėse veikia nevienodai“.
„Pagrindinė technologijų kryptis išlieka padėti vairuotojui, o ne jį pakeisti. Tačiau egzaminuojant tenka atsakyti į kitą klausimą: kur egzistuoja riba tarp pagalbos ir pakeitimo? Jeigu manevrą iš esmės atlieka automobilis, turime aiškiai suprasti, ką įvertinome – vairuotojo įgūdį ar technologijos galimybes“, – pastebėjo „Regitros“ ekspertas.
Kalbėdamas apie sistemų ribotumus R.Litvaitis atkreipė dėmesį, kad nė viena iš jų nėra absoliuti. Automatinio stabdymo sistema, parkavimo asistentai, galinio vaizdo kameros ar aklosios zonos asistentas remiasi davikliais ir kameromis, todėl egzistuoja specifinės sąlygos, kuriomis kliūtis nefiksuojama arba sistema apskritai nesuveikia.
„Žinoti apie sistemas ir leisti joms veikti yra svarbu. Tačiau dar svarbiau yra vairuotojui žinoti jų trūkumus ir neleisti, kad dėl jų susiklostytų nesaugios situacijos. Asistentas padeda, bet vairuotojo nepakeičia“, – pabrėžė jis.
Anot R.Litvaičio, technologijos nekeičia esminio egzamino tikslo, tačiau koreguoja vertinimo akcentus. Vertinime išlieka svarbi vairuotojo ir transporto priemonės sąveika, kartu būtina įvertinti, ar egzaminuojamasis nepraleidžia sistemų spragų. Taip pat pastebima, kad egzaminuojamojo dėmesys pamažu krypsta nuo automobilio valdymo į aplinkos vertinimą.
„Automobiliui perimant dalį techninių veiksmų vairuotojas gali daugiau dėmesio skirti eismo situacijai. Tai yra gerai tol, kol žmogus supranta kada sistema jam padeda, o kada ja pasitikėti negalima. Būtent šį supratimą ir vertiname“, – teigė CIECA ekspertų-patarėjų grupės narys.
„Saugus startas“: dėmesys vairuotojų saugumui ir psichologijai
Jau antrus metus „Regitros“ organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į eismo saugumo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų bei esamų vairuotojų elgesį. Kasmet renginyje gvildenamos vis naujos aktualios temos, o šiemet dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – tema „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“.
Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai, kaip žmogaus smegenis veikia stresas, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar vis dėlto neišnaudotas resursas.
