Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) dalis traukiasi daugiau nei 100 mln. eurų, o tai reiškia, kad paprastajam kelių remontui skiriama suma kitąmet bus mažiausia per dešimtmetį.
Tokia kryptis kelia grėsmę tiek infrastruktūros kokybei, tiek šalies ekonominiam patikimumui. Realūs skaičiai rodo, kad valstybinių kelių priežiūra ir remontas sudarant valstybės biudžetą nukenčia labiausiai.
Pagal kitų metų valstybės biudžeto projektą KPPP mažinama nuo maždaug 580 mln. eurų iki 436 mln. eurų.
Dėl infliacijos įtakos realus sumažėjimas bus dar didesnis. Toks mažinimas grindžiamas tuo, kad dalis lėšų nukreipiama į Kelių fondą, bet tai niekaip nepateisinama, nes fondas turėjo būti naujas kelių finansavimo šaltinis, o ne pinigų perskirstymo įrankis.
Jei KPPP finansavimas nebus atkurtas, iš dabar numatytų 436 mln. eurų vos apie 100 mln. teks paprastajam kelių remontui. Tai yra mažiausia suma per dešimtmetį.
Kuo tai gresia? Tokiu atveju iki 2030 m. daugiau nei pusė kelių patektų į prastos ar labai prastos būklės kategoriją (dabar tokių valstybinių kelių turime apie 40 proc.). Tai lemtų ne tik prastesnį važiavimo komfortą, bet ir didėjančius ekonominius bei saugumo nuostolius.
Skaičiuojama, kad 2026 m. skyrus KPPP 540 mln. eurų, t. y. išlaikant tokį patį finansavimą, koks buvo pastaruosius metus (atskaičius kitą tikslinį finansavimą, pavyzdžiui, šiemet skirtus 20 mln. eurų žvyrkeliams), valstybiniam kelių tinklui palaikyti ir remontams atlikti būtų galima skirti apie 180 mln. eurų. Tokia suma leistų palaikyti esamą būklę, kad ji dar labiau neblogėtų.
Faktai rodo, kad kelių finansavimas atsilieka nuo valstybės galimybių ir realių poreikių. Keli pavyzdžiai.
Akcizo pajamos 2020–2025 m. išaugo 40 proc. – nuo 861 mln. iki 1,11 mlrd. eurų, o kitąmet, tikėtina, bus surinkta apie 1,2 mlrd. eurų. Kelių fondui ir KPPP planuojama skirti tik apie pusę šių pajamų, ir tai reiškia, kad mokesčiais, kuriuos moka kelių naudotojai, toliau finansuojamos kitos valstybės sritys. Asociacijos skaičiavimais, jei dar bent 30 proc. akcizo pajamų būtų tiesiogiai nukreipiamos į KPPP, būtų galima pasiekti 1 mlrd. eurų metinį finansavimą, kuris stabdytų kelių degradaciją.
Savivaldybių finansavimas iš KPPP lėšų 2020–2026 m. auga 70 proc., nuo 122 mln. iki 206 mln. eurų, o AB „Kelių priežiūra“ sąnaudos – beveik 35 proc., nuo 76 mln. iki 102 mln. eurų. O valstybinės reikšmės kelių tinklui skirtas finansavimas iš KPPP ir Kelių fondo pagal dabartinį biudžeto projektą bus vienas mažiausių per pastaruosius penkerius metus.
Galiausiai valstybės biudžetas ir išlaidos 2020–2026 m. yra išaugę 65 proc., nuo 2024 m. kasmet valstybės išlaidos didėja po daugiau nei 10 proc. Tačiau 2026 m., palyginti su 2025 m., išlaidos išaugs beveik 20 proc., tačiau valstybinės reikšmės kelių finansavimas lieka panašaus lygio, o įvertinus infliaciją – tampa dar ir mažesnis.
Kelių infrastruktūra yra šalies kraujotaka. Be kokybiško susisiekimo negali veikti logistika, pramonė, turizmas ar regionų ekonomika. Negalime toliau gyventi nuo biudžeto iki biudžeto – kelių finansavimas turi būti stabilus, prognozuojamas ir adekvatus realiems poreikiams. Siūlymas padidinti KPPP iki 540 mln. eurų – tai prašymas ne dėl patogumo, o būtina sąlyga, kad Lietuvos keliai neprarastų to, kas svarbiausia, – saugumo.
Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai jau pritarė KPPP didinti 104 mln. eurų – iki 540 mln. eurų. Lieka tikėtis, kad Seimas, balsuodamas dėl biudžeto, į tai atsižvelgs.
