„Kuomet mes sėdėjome ir dalyvavome ceremonijoje, štai va dabar, kas dešimt sekundžių pravažiuoja sunkvežimiais arba lengvoji mašina. Mane informavo, kad tuo metu, kol mes čia buvome, sunkvežimiai vežė taip pat ir karinę techniką. Reiškia, kaip mes ir sakėme, ši trasa bus labai svarbi karinio mobilumo prasme“, – savo kalboje teigė G.Nausėda.
Lenkų žurnalistų paklaustas, kaip konkrečiai „Via Baltica“ prisidės prie Suvalkų koridoriaus saugumo, Lietuvos vadovas sakė, kad tai yra svarbi ne tik prekių, žmonių judėjimo, bet ir karinio mobilumo arterija.
Panašiai kalbėjo K.Nawrockis, pabrėžęs, kad atnaujintas kelias leis operatyviai reaguoti „į potencialią karinę, gynybinę grėsmę būtent karinių pervežimų kontekste“.
„Manau, kad tai taip pat užduotis man, prezidentui ir mūsų draugams iš Estijos ir Latvijos – stebėti šį projektą saugumo požiūriu. Mes, kaip NATO ir Europos Sąjungos rytinio flango šalys, esame atsakingi už viso regiono, visos Europos saugumą, bet taip pat ir Lenkijos, kuri prisiima ypatingą atsakomybę už saugumą Baltijos jūros baseine“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.
JIs pažymėjo, kad tokius projektus kaip „Via Baltica“ ir „Via Carpathia“ pavyksta įgyvendinti dėl Trijų jūrų iniciatyvos.
„Solidarumo, ekonominio, karinio ir gynybinio bendradarbiavimo stiprinimas tarp rytinio NATO flango šalių, ekonominio atsparumo ir bendradarbiavimo kūrimas yra esminis tikslas tiek Lenkijai, tiek, tikiu, ir Lietuvai“, – sakė K.Nawrockis.
Taip šalių vadovai kalbėjo simboliškai atidarydami 12 kilometrų ilgio atnaujintą „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Šią kelio dalį už 154,7 mln. eurų (be PVM) rekonstravo kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“.
Iš abiejų pusių atvažiavę ir susitikę ant naujai Lietuvoje prie Lenkijos pasienio pastatyto viaduko, prezidentai paspaudė vienas kitam rankas, trumpai pasišnekėjo, po to dalyvavo priėmime ir bendroje spaudos konferencijoje.
Taip simboliškai atidarytas atnaujintas tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožas Kaunas–Marijampolė–Suvalkai.
Ministras: visą „Via Baltica“ Lietuvoje planuojama atnaujinti iki 2033-iųjų
Kaip žurnalistams sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas, 2030–2033 metais numatoma atnaujinti likusią „Via Baltica“ dalį nuo Kauno iki Latvijos sienos.
„Toliau yra projektavimas, žemių išpirkimas nuo Kauno iki Latvijos sienos ir 2030 metais planuojama pradėti jau statybos darbus, iki 2033 metų pabaigti“, – kabėjo ministras.
Jis kol kas neįvardijo, kiek šiam ruožui reikės lėšų, motyvuodamas dėl infliacijos, geopolitinės situacijos kintančiomis kainomis.
„Finansavimas numatomas tiek valstybės biudžeto, tiek ateinančio Europos Sąjungos periodo finansavimo, tiek galbūt kažkiek, (...) ką numato Europos Sąjunga per karinį mobilumą. Tai iš tokių dviejų pagrindinių eilučių“, – pridūrė J.Taminskas.
Savo ruožtu valstybių kelių valdytojos „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martinas Gedaminskas teigė, kad bendrovė iki 2030-ųjų planuoja pradėti statybos darbus likusioje „Via Baltica“ atkarpoje.
„Teritorijų planavimas, kaip ir minėjau, trunka apie trejus metus, tai pabaigsime apie 2027 metų pabaigą. Projektavimas ir statybos darbų pradžia, tikėtina, kad prasidės iki 2030-ųjų“, – žurnalistams sakė M.Gedaminskas.
„Žinoma, priklausomai nuo finansavimo, kadangi darbų apimtys tikrai bus pakankamai didelės, nes ir magistralė turi pasistatyti keturių juostų, jungiamieji keliai, dviejų lygių susikirtimai tam, kad galėtume užtikrinti saugią infrastruktūrą visiems keliaujantiems ir ten turėti magistralinį greitį 130 kilometrų per valandą“, – pridūrė „Via Lietuvos“ vadovas.
Pasak jo, specialiųjų planų parengimo sutartis dėl „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos atnaujinimui pasirašyta šių metų vasarį.
Maždaug 160 km ilgio ruožų nuo Kauno iki Latvijos sienos inžinerinės infrastruktūros vystymo planus už bendrą 5,8 mln. eurų sumą rengia projektavimo bendrovė „Tyrens Lietuva“ – ji su „Via Lietuva“ šiemet pasirašė tris sutartis: kovo mėnesį – 2,2 mln. eurų (su PVM) vertės – dėl kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 2 mln. eurų vertės – dėl kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga, o rugpjūtį – 1,6 mln. eurų vertės – dėl 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelio.
130 km per valandą greičiui įteisinti reikės papildomos infrastruktūros
Kaip vardijo M.Gedaminskas, atnaujinant paskutinį „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos buvo pastatyti nauji viadukai, žiedinės sankryžos, nutiestas keturių juostų magistralinis kelias, žaliasis tiltas žvėrims, įrengta automobilių ir poilsio aikštelė.
„Darbai nėra dar visiškai baigti, atvažiuojant turbūt matėte, kad darbai dar vyksta ir jungiamuosiuose keliuose. (...) Šią atkarpą visiškai planuojame pabaigti iki kitų metų pradžios“, – sakė „Via Lietuvos“ vadovas.
Anot jo, atkarpa nuo Kauno iki Lenkijos sienos „dar nėra visiškai automagistralė, tai yra keturių juostų kelias“.
„Nuo Kauno iki Garliavos yra greitis ribojamas iki 90 arba iki 100 kilometrų per valandą. Nuo Garliavos iki Marijampolės dar yra atkarpa apie 10 kilometrų, kur greičio ribojimas taip pat yra 90 kilometrų, dėl to, kad ten yra likęs vieno lygio apsisukimas“, – žurnalistams sakė M.Gedaminskas.
„Artimiausiu metu ketiname paskelbti rangos darbus ir jį rekonstruoti arba panaikinti, įrengiant dviejų lygių apsisukimą, ir tokiu būdu didinsime greitį iki 130 kilometrų per valandą“, – pridėjo jis.
Prezidentas G.Nausėda renginyje taip pat teigė, kad dabar iš Vilniaus iki Lisabonos įmanoma nukeliauti tik automagistralėmis.
„Vien tiktai automagistralėmis galima nukakti iš Vilniaus į Lisaboną. Į Varšuvą galima šiandien nuvykti per 4,5–5 valandas. Tai turbūt būtų sunkiai įsivaizduojama prieš 20–25 metus, kuomet tai būtų buvusi beveik dviejų dienų kelionė“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Via Baltica“ yra transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis – 970 kilometrų, iš jų 269 kilometrai – Lietuvoje.
Šis kelias jungia Lietuvą, Latviją ir Estiją su Lenkija bei kitomis Europos šalimis. Pasak „Via Lietuvos“, šis kelias svarbus ne tik civiliniams, bet ir karinio mobilumo poreikiams.
