Sekite 15min Google
Šiandien toks pasirinkimas turi ir daugiau pasekmių nei anksčiau. Modernių automobilių priekinis stiklas nebėra vien skaidri kėbulo detalė – prie jo montuojamos vairavimo pagalbos sistemų kameros ir jutikliai, jame gali būti integruotas šildymas, akustiniai sluoksniai ar projekcinio ekrano (HUD) technologijos. Todėl ir stiklo keitimas tampa vis sudėtingesnis.
Modernių automobilių priekinis stiklas nebėra vien skaidri kėbulo detalė.
„Carglass® Lietuva“ direktorius Edvinas Basakirskas sako, kad būtent dėl to šiandien dar svarbiau nedidelės įdaužos neignoruoti.
„Savo veikloje vadovaujamės paprastu principu – remontuojame, kai įmanoma, keičiame, kai būtina. Kol pažeidimą dar galima sutvarkyti, išsaugomas originalus automobilio stiklas, nereikia naujo stiklo gamybos, transportavimo, išvengiama atliekų, o kai kuriais atvejais – ir papildomų darbų, susijusių su stiklo keitimu“, – sako E. Basakirskas.
Kada įdaužą dar galima suremontuoti?
Akmenukui atsitrenkus į priekinį automobilio stiklą dažnai lieka nedidelė įdauža. Ji nebūtinai reiškia, kad visą stiklą teks keisti.
Remonto metu iš pažeistos vietos pašalinamas oras, drėgmė ir nešvarumai, o pati įdauža užpildoma specialia stiklo derva. Ji sukietinama ultravioletiniais spinduliais, taip atkuriant pažeistos vietos vientisumą ir stiprumą. Toks remontas paprastai užtrunka apie 30 minučių.
Jei pažeidimas jau virto skilimu, stiklo remontas dažniausiai nebegalimas.
Vis dėlto sutvarkyti galima ne kiekvieną pažeidimą. Pasak E. Basakirsko, vertinamas jo dydis, vieta bei atstumas nuo stiklo krašto.
„Pagal mūsų taikomus kriterijus dažniausiai galima remontuoti maždaug iki 2,5 centimetro skersmens, arba, paprasčiau tariant, 2 eurų moneta uždengiamą įdaužą. Ji taip pat turi būti ne arčiau kaip 6 centimetrai nuo stiklo krašto ir nepatekti į tiesioginį vairuotojo regėjimo lauką. Jei pažeidimas jau virto skilimu, stiklo remontas dažniausiai nebegalimas“, – aiškina jis.
Būtent todėl vienas svarbiausių patarimų vairuotojui – nelaukti, kol maža įdauža pradės plėstis.
Automobilio kėbulo vibracijos, duobės ir kiti kelio nelygumai, temperatūrų svyravimai ar mechaninis poveikis gali lemti, kad nedidelis pažeidimas ilgainiui pavirs įtrūkimu. Be to, į neapsaugotą įdaužą patenka drėgmės ir nešvarumų, todėl vėliau gali būti sunkiau pasiekti gerą vizualinį remonto rezultatą.
„Pastebėjus įdaužą, verta kreiptis kuo greičiau. Kol tai tik įdauža, dažnai dar turime galimybę ją suremontuoti. Kai ji virsta skilimu, pasirinkimo paprastai nebelieka – stiklą tenka keisti“, – pabrėžia E. Basakirskas.
Vienas remontas – gerokai mažesnis anglies pėdsakas
Stiklo remontas turi ir kitą aspektą – jo metu nereikia pagaminti, atgabenti ir sumontuoti naujo stiklo, o senasis netampa atlieka.
„Carglass®“ atliktas produkto anglies pėdsako vertinimas rodo, kad stiklo remontas sukuria maždaug 80 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų nei jo pakeitimas. Skaičiavimas atliktas pagal ISO 14067:2018 metodiką ir, bendrovės teigimu, nepriklausomai patikrintas „Bureau Veritas“.
Pastebėjus įdaužą, verta kreiptis kuo greičiau.
„Kartais tvarumą įsivaizduojame kaip didelius ir sudėtingus sprendimus, tačiau šiuo atveju logika labai paprasta – geriausia detalė yra ta, kurios nereikėjo pakeisti. Jei automobilio stiklą galima saugiai suremontuoti ir toliau naudoti, sutaupome ne tik klientui, bet ir išteklių“, – sako E. Basakirskas.
Bendrovės skaičiavimu, 2026 metais iki šiol dėl suremontuotų, o ne pakeistų automobilių stiklų buvo išvengta apie 500 tonų CO₂ ekvivalento emisijų. Jei tais pačiais atvejais stiklus būtų tekę keisti, su šiais darbais susijusios emisijos būtų siekusios apie 614 tonų CO₂e.
Priekinis stiklas tampa technologijų platforma
Nedidelės įdaužos remontas tampa dar aktualesnis ir dėl to, kad patys automobilių stiklai technologiškai sparčiai sudėtingėja.
Šiuolaikiniuose automobiliuose prie priekinio stiklo gali būti montuojamos pažangių vairavimo pagalbos sistemų, vadinamųjų ADAS, kameros. Jos naudojamos tokioms funkcijoms kaip automatinis avarinis stabdymas, eismo juostos stebėjimas ar kitos vairuotojui padedančios sistemos.
Pakeitus priekinį stiklą automobilyje su tokiomis sistemomis, kameras dažnai būtina iš naujo tiksliai sukalibruoti pagal automobilio gamintojo reikalavimus.
„Priekinis stiklas šiandien jau yra tam tikra technologijų platforma. Jame arba prie jo gali būti lietaus jutikliai, šildymo elementai, akustiniai sluoksniai, HUD technologija, ADAS kamerų laikikliai. Todėl stiklo keitimas nebėra toks paprastas darbas kaip anksčiau. Jei automobilyje yra vairavimo pagalbos sistemos, po keitimo gali reikėti ir kameros kalibravimo“, – aiškina E. Basakirskas.
Priekinis stiklas šiandien jau yra tam tikra technologijų platforma.
Netinkamai arba visai neatliktas kameros kalibravimas gali turėti įtakos vairuotojo pagalbos sistemų veikimui, todėl keičiant stiklą svarbu laikytis gamintojo nustatytų procedūrų.
Draudikai per metus registruoja tūkstančius stiklų žalų
Automobilių stiklų pažeidimai išlieka ir viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vairuotojai kreipiasi į draudikus. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad bendrovė per metus registruoja apie 5 tūkst. žalų, susijusių su automobilių stiklais.
„Automobilių stiklų pažeidimai išlieka viena dažniausių kasko žalų rūšių. Didžiausias tokių įvykių skaičius paprastai fiksuojamas šiltuoju metų laiku, kai daugiau važinėjama rajoniniais keliais ir žvyrkeliais, vyksta intensyvesni kelių remonto darbai. Vertinant ilgesnį laikotarpį, tokių žalų aktualumas išlieka didelis“, – sako R. Bieliauskas.
Jo teigimu, iš pažiūros nedidelis stiklo pažeidimas nėra stabilus – laikui bėgant jis gali plėstis net dėl visiškai kasdienių situacijų.
„Automobilio stiklas yra viena labiausiai pažeidžiamų transporto priemonės dalių. Jį nuolat veikia temperatūros pokyčiai, vibracija ir mechaninis krūvis. Net maža įdauža gali susilpninti stiklo struktūrą. Kartais užtenka stipriau uždaryti dureles ar pravažiuoti nelygesne kelio atkarpa, ir pažeidimas ima plėstis“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Artėjant šaltesniam metų laikui, papildomu rizikos veiksniu tampa didesni temperatūrų skirtumai.
Vos kelių milimetrų įdauža šiandien gali atrodyti nereikšminga, tačiau temperatūrų svyravimai, vibracija ar smūgiai važiuojant gali gana greitai ją paversti didesniu įtrūkimu.
„Vos kelių milimetrų įdauža šiandien gali atrodyti nereikšminga, tačiau temperatūrų svyravimai, vibracija ar smūgiai važiuojant gali gana greitai ją paversti didesniu įtrūkimu. Todėl patarimas paprastas – nelaukti ir kuo greičiau pasikonsultuoti su specialistais“, – sako R. Bieliauskas.
Remontas vietoj keitimo naudingas ne tik vairuotojui
Draudimo sektoriuje, pasak R. Bieliausko, taip pat vis įsitvirtina praktika keisti detalę tik tada, kai jos nebegalima saugiai suremontuoti.
„Jei stiklo pažeidimą galima saugiai ir kokybiškai suremontuoti, remontas dažnai yra racionalesnis pasirinkimas tiek klientui, tiek aplinkai. Sunaudojama mažiau medžiagų, susidaro mažiau atliekų, reikia mažiau išteklių“, – teigia jis.
Vairuotojui ankstyvas kreipimasis gali reikšti ir paprastesnį žalos sutvarkymą. Kol įdauža nedidelė, dažnai galima išvengti viso stiklo keitimo, ilgesnės automobilio prastovos ir sudėtingesnių darbų. R. Bieliauskas pabrėžia, kad laukti, kol „dar nedidelė“ įdauža pati parodys, ar plėsis, nėra geriausia strategija.
„Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo didesnė tikimybė apsiriboti paprastu remontu. O kai pažeidimas jau išsiplečia, vairuotojui lieka mažiau pasirinkimų ir tenka skirti daugiau laiko viso stiklo keitimui“, – sako ERGO atstovas.
Taigi mažas akmenuko paliktas taškas stikle nebūtinai yra maža problema. Tačiau laiku sureagavus ji tokia ir gali likti – vietoje naujo stiklo gamybos, transportavimo, atliekų ir sudėtingesnių darbų gali pakakti pusvalandžio remonto.
