2026-01-28 09:26

Sportininkė Indrė Senkutė: šie patarimai žiemos metu gali išgelbėti gyvybę

Žiema vairuotojams kasmet pateikia naujų išbandymų – slidūs keliai, prastas matomumas ir klaidinantis saugumo jausmas. Nors vairavimas daugeliui atrodo kasdienis ir įprastas veiksmas, būtent čia dažnai slypi didžiausios rizikos. Kodėl vairuotojai pervertina savo gebėjimus, kas labiausiai blaško dėmesį ir kaip išvengti skaudžių klaidų sudėtingomis sąlygomis, paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto docentė, psichologė dr. Laura Šeibokaitė ir ilgametė žiedinių bei šonaslydžio lenktynių dalyvė Indrė Senkutė.
Vilniuje gausiai sninga
Vilniuje gausiai sninga / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Visi – „geresni už vidutinį“?

Pasak psichologės, vienas pavojingiausių reiškinių kelyje – vairuotojų polinkis manyti, jog jie vairuoja geriau nei kiti. „Tyrimai rodo, jog beveik visi žmonės galvoja, kad jie yra geresni nei vidutinis vairuotojas. Vidutinio vairuotojo nebelieka, o mes tampame nekritiški savo vairavimui. Tai būdinga ne tik vairavimui – daugelyje sričių žmonės galvoja, kad yra geresni už kitus“, – sako dr. L.Šeibokaitė.

Kitas svarbus psichologinis veiksnys, pasak pašnekovės, nepažeidžiamumo iliuzija.

Žmonės linkę tikėti, kad nelaimės nutinka kitiems, bet ne jiems patiems: „Tai yra normalu. Jeigu nuolat galvotume, kad mums gali atsitikti kažkas negero, mes tikrai niekur neišvažiuotume. Negalvodama apie katastrofines situacijas žmogaus psichika natūraliai apsisaugo. O taip pat dažniausiai iš patirties sprendžiame, kad vairuojant tikrai nieko nenutiks. Juk daugumoje atvejų ir nenutinka.“

Ši apsauginė funkcija gali tapti pavojinga, kai perauga į perdėtą pasitikėjimą savimi.

Tačiau ši apsauginė funkcija gali tapti pavojinga, kai perauga į perdėtą pasitikėjimą savimi. „Nepagrįstas pasitikėjimas savimi ir saugumo taisyklių ignoravimas gali labai greitai atsisukti prieš patį vairuotoją“, – pabrėžia L.Šeibokaitė.

Žiema – ne metas improvizacijoms

Autosporto pasaulyje gerai žinoma I.Senkutė pataria saugioje aplinkoje išbandyti maksimalų stabdymą – taip vairuotojai realiai supranta, kaip automobilis elgiasi skirtingomis sąlygomis ir ko galima tikėtis kelyje. Anot jos, daug ką išduoda kelio paviršius ir jo atspindžiai – jie leidžia suprasti, ar kelias padengtas ledu, druska, ar yra sausas.

Kokį greitį vertėtų pasirinkti žiemos metu – vieno atsakymo nėra. I.Senkutė rekomenduoja pirmiausia atkreipti dėmesį į savo galimybes, automobilio būklę ir padangas, tačiau niekuomet neviršyti leistino maksimalaus važiavimo greičio.

„Reikia stebėti situaciją, įvertinti kelio būklę. Nesaugiose vietose, pavyzdžiui, prieš posūkį, kuomet padidėja galimybė nuslysti nuo kelio, reikia greitį sumažinti, pradėti stabdyti anksčiau nei įprastai“, – pastebi sportininkė.

Algirdo Venskaus nuotr./Indrė Senkutė
Algirdo Venskaus nuotr./Indrė Senkutė

Kitas itin svarbus faktorius – saugaus atstumo nuo priekyje esančio automobilio palaikymas.

Šis atstumas, anot pašnekovės, žiemos metu turėtų būti dvigubai didesnis nei įprastai, ypač važiuojant užmiesčio arba kitais nenuvalytais keliais.

Žiemos metu svarbu palaikyti ne tik saugų greitį ir atstumą, bet ir vairuoti be staigių judesių.

Žiemos metu svarbu palaikyti ne tik saugų greitį ir atstumą, bet ir vairuoti be staigių judesių, nes, pasak I.Senkutės, mažesnis padangų sukibimas su asfalto danga kelia nuslydimo riziką.

„Mažesnis padangų sukibimas reiškia, kad automobilis tampa mažiau atlaidus klaidoms. Todėl nereikia staigių judesių, agresyvaus manevravimo ar greitų vairo pasukimų. Žiemą su automobiliu reikia elgtis švelniai“, – sako sportininkė.

Vairavimas ir emocijos – pavojingas derinys

Vairavimas neišvengiamai kelia stresą, kuris, pasak psichologės, trumpam gali net padidinti budrumą: „Trumpalaikis stresas pagerina mūsų veiklos efektyvumą, tačiau ilgalaikis ar per stiprus stresas veda prie vadinamojo „tunelinio mąstymo“ – visas mūsų dėmesys susiaurėja į vieną dalyką.“

Tokiose situacijose žmonės dažniau viršija greitį, praranda dėmesį ir nebeseka aplinkos. Be to, vairavimas neretai tampa emocijų slopinimo būdu. „Dažnas žmogus linkęs jausmus slopinti vairavimu – išlieti liūdesį, nerimą ar blogą nuotaiką, tačiau tai nėra pati geriausia mintis ir vairavimui palanki būsena, tad visuomet rekomenduoju išgirdus blogą žinią net nesėsti prie vairo“, – sako L.Šeibokaitė.

VIDEO: Kokie vairuotojai būsime šiais metais? Ką sau pažadėjo pašnekovai

Padangos, matomumas ir pasiruošimas

Jeigu vis dėlto važiuoti būtina, svarbu pasirūpinti techniniais aspektais, o ypač – geromis padangomis. „Tai vienintelis paviršius, besiliečiantis su kelio danga. Jeigu padangos nėra tinkamos, vairuoti tampa ypač sunku“, – pabrėžia I.Senkutė ir nurodo, jog pati padangas keičia kas 3-4 metus.

Verta paminėti, jog minimalus žieminių padangų protektoriaus gylis Lietuvoje yra 3 mm, tačiau saugumo sumetimais rekomenduojama padangas keisti, kai protektoriaus gylis siekia 6 mm. Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis paprastai būna 8–10 mm.

Didesnis protektoriaus gylis užtikrina geresnį sukibimą su kelio danga, trumpesnį stabdymo kelią ir geresnį valdymą šlapiu, snieguotu ar apledėjusiu paviršiumi.

Svarbus ir matomumas. Prieš kelionę reikia nuvalyti sniegą ir nugramdyti ledą, atšildyti stiklus, pasirūpinti valytuvais. Ledo negalima valyti valytuvais, nes kyla rizika sugadinti valytuvų gumeles, tuomet jie gerai nenuvalys lango ir nebus gero matomumo. Matant, jog valytuvai nebeveikia tinkamai, reikėtų juos pasikeisti.

Vida Press nuotr./Automobilis žiemą
Vida Press nuotr./Automobilis žiemą

„Reikia turėti omenyje, kad situacijų gali pasitaikyti visokių – nuo kitų automobilių ratų gali atskrieti purvo, pravažiuojantis automobilis gali aptaškyti, tad reikia nepamiršti pasipildyti langų skysčio, kad langas visuomet būtų švarus, o kelias – gerai matomas“, – priduria sportininkė.

Telefonas – didžiausias dėmesio vagis

Pasak sportininkės, didžiausia šių dienų problema – telefono naudojimas vairuojant: „Žvilgtelėjus į telefoną žmogaus dėmesys nukrypsta nuo kelio. Kelios sekundės labai daug lemia. Pagalvokite, kad laiko atgal galite jau ir nebeatsukti, o klaidos gali kainuoti skaudžiai.“

Psichologė šį įprotį sieja su nuolatiniu poreikiu stimuliacijai. „Aš patarčiau pasidėti kuo toliau viską, kas blaško ir skatina nežiūrėti į kelią, neturėti šalia maisto ir gėrimų“, – pataria L.Šeibokaitė.

Norint sumažinti nerimą, svarbu planuoti keliones ir realistiškai įvertinti sąlygas. „Žiemos metu esant sudėtingoms sąlygoms reikėtų nepamiršti pasilikti papildomo laiko kiekvienai kelionei“, – primena psichologė.

Žiemos reikėtų nepamiršti pasilikti papildomo laiko kiekvienai kelionei.

„Kelias priklauso mums visiems – tiek važiuojantiems greičiau, tiek lėčiau. O atsakomybę už savo vairavimą taip pat turėtume jausti visi.

Automobilis yra ir privalumas, ir didžiulis ginklas, tad linkiu kiekvienam pasižadėti sau lavinti įgūdžius, pasidomėti erdvėmis, kuriose galima išbandyti savo jėgas ant šlapios kelios dangos, sniego, autodromuose išbandyti slydimo patirtį.

O taip pat nepamiršti, kad žiemą pailgėja stabdymo kelias – reikia pradėti stabdyti anksčiau, švelniau, laikytis saugaus atstumo, posūkyje pristabdyti greitį, stebėti ne tik priešais esantį automobilį, bet ir tolimesnius, atkreipti dėmesį į jų manevrus ir būti saugiam bei susikaupusiam kelyje“, – sako sportininkė.

7 punktų atmintinė vairuotojams ir pėstiesiems:

  • Planuokite kelionę ir išvykimo laiką atsižvelgdami į eismo sąlygas.
  • Laikykitės didesnio atstumo ir rinkitės saugų greitį atsižvelgdami į esamas oro ir eismo sąlygas.
  • Venkite staigių manevrų vairu ir akseleratoriaus pamina .
  • Pasirūpinkite tinkamomis padangomis.
  • Užtikrinkite matomumą – nuvalykite visą automobilį: stiklus, žibintus, veidrodėlius, stogą.
  • Keliaudami pėsčiomis turėkite ir tinkamai naudokite atšvaitus.
  • Prieš žengiant į perėją įsitikinkite, kad automobilio vairuotojas tikrai jus pastebėjo ir turi galimybę sustoti.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą