Iki 90 proc. informacijos, reikalingos vairuojant, gaunama per akis. Tamsusis metų laikas tampa iššūkiu šiam gebėjimui. Akys greičiau pavargsta, o šviesų blyksniai akimirkai gali visai išbalansuoti regėjimą. Net menkiausi regėjimo sutrikimai įgauna lemiamą reikšmę – nuo jų gali priklausyti saugumas kelyje.
Apie tai, kaip pasirūpinti rega vairavimui, pasakoja akių klinikos „Žiūra“ gydytoja oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė.
Kodėl tamsiuoju metu vairuoti pavojingiau?
Pagrindinė priežastis – akies fiziologija. Tamsoje vaizdas praranda kontrastą, akys priverstos greitai prisitaikyti prie kintančios šviesos, o tai vargina.
Taip pat tamsoje lėtėja reakcijos greitis. Tai reiškia, kad akys ir smegenys sulėtina atsaką į pavojus kelyje. Vyresniems vairuotojams šis efektas dar stipresnis – akių pokyčiai amžėjant neigiamą tamsos efektą dar sustiprina.
Nuovargis – dar vienas pavojus. Europos Komisijos duomenimis, mieguistumas lemia iki penktadalio visų eismo įvykių Europoje. Trūkstant miego sulėtėja ne tik smegenų darbas, bet ir akys reaguoja vangiai. Nuovargį sudėjus su vairavimu tamsoje turime žymiai padidėjusią eismo įvykių riziką.
Kokias rizikos grupes išskirtumėte?
Labiausiai žmones, turinčius regėjimo sutrikimų. Net nedidelės refrakcijos ydos – trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas – jei nepakankamai koreguojamos akiniais ar kontaktiniais lęšiais, trukdo aiškiai matyti.
Su amžiumi atsiranda papildomų iššūkių. Akies lęšiukas standėja, todėl sunkiau sufokusuoti arti esančius objektus. Taip pat senėjant bendrai lėtėja reakcija į iššūkius kelyje. Laipsniškas periferinio regos lauko nykimas, būdingas glaukomai, ypač pavojingas – kai kurie tyrimai rodo, kad jis iki 84 proc. padidina eismo įvykių riziką.
Katarakta – dar vienas reikšmingas veiksnys. Drumstas lęšiukas ne tik trukdo matyti, bet ir išsklaido šviesą ir taip didina akinimą nuo žibintų. Laimei, po kataraktos operacijos eismo įvykių tikimybė sumažėja net iki 61 proc.
Dažnos, bet mažiau pastebimos problemos – akių sausumas, ašarojimas ar ilgas darbas prie ekranų. Jos laikinai silpnina regėjimą ir didina jautrumą šviesai, ypač tamsoje. Taip susidaro kritinė masė veiksnių: kiekvienas atskirai gali būti nesunkiai kompensuojamas, tačiau kartu su tamsa ir nuovargiu jie ženkliai padidina rizikas kelyje.
Dėl šių priežasčių būtina užbėgti įvykiams už akių ir regėjimą tikrinti reguliariai. Tai užtikrina ne tik ilgalaikį džiaugimąsi sveikomis akimis, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių saugumą.
Ar įmanoma ką nors padaryti dėl spiginimo į akis važiuojant tamsoje?
Akinimą galima sumažinti. Ant stiklo susikaupę nešvarumai ar mikro įbrėžimai išsklaido šviesą ir mažina kontrastą, todėl langus verta reguliariai valyti tiek iš vidaus, tiek išorės. Valant saloną ir stiklą reikėtų vengti blizgių valiklių – geriau rinktis matines priemones, kurios paviršių padaro nespindžiu.
Deja, specialūs vairavimo akiniai su geltonais stikliukais nepadeda. Teoriškai jie apsaugo nuo spiginimo, nes sumažina bendrą šviesos kiekį, patenkantį į akis, bet dėl to bendras matymas dar labiau prastėja. Tyrimai rodo, kad naudojant tokius akinius vairuojant, objektų atpažinimas ir reagavimas į juos kelyje nepagerėja.
Kur kas efektyvesnė – antirefleksinė danga receptiniams akiniams. Ji sumažina atspindžius ir pagerina kontrastą. Akinimo metu patartina žiūrėti šiek tiek dešiniau į važiuojamosios dalies kraštą, pasirūpinti tinkamai sureguliuotais žibintais ir, jei įmanoma, naudoti automatinį veidrodžių pritemdymą.
Koks vienas dalykas labiausiai padėtų sumažinti eismo įvykius?
Kadangi saugumas kelyje yra kompleksiškas, jei reikėtų išskirti vieną taisyklę, tai būtų teisingų įpročių formavimas: akių bei langų paviršių priežiūra, o taip pat miegas, poilsis ir atsipalaidavimas. Susikurti sistemas, kad nereikėtų šių dalykų nuolat prisiminti, bet jais būtų pasirūpinta. Tuomet būsime ir greitos reakcijos, ir gebantys priimti teisingus sprendimus kelyje.
