„Šiuo metu pasirašytų sutarčių vertė – 800 mln. eurų (su PVM, red. past.). Pagrindinis darbas – tęsti 114 km statybą ir užtikrinti, kad projektas vyktų efektyviai“, – teigė A.Jackus.
Džiaugiamasi, kad dėl sėkmingai ir laiku įvykdytų procedūrų Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, praktiškai pradėjusia kloti europinius bėgius „Rail Baltica“ projekte.
„Prieš porą metų pirmieji pradėjome sankasos statybą. Tačiau mums labai svarbu bendradarbiauti su kaimynais, nes pasiekti visų projekto ekonominių ir socialinių naudų įmanoma tik tada, jei projektas bus įgyvendintas visose šalyse“, – pažymėjo „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas.
Į 2025-ųjų istoriją įėjo Vilniuje pasirašyta didžiausia Baltijos šalių istorijoje tokio pobūdžio elektrifikacijos sutartis, apimanti Lietuvą, Latviją ir Estiją. Projekto vertė – 2 mlrd. eurų (su PVM).
„Tai – vienas praėjusių metų pasiekimų. Elektrifikuosime „Rail Baltica“ liniją visose trijose Baltijos šalyse“, – pažymėjo A. Jackus.
Anot jo, šiemet planuojama pasirašyti panašios apimties eismo valdymo diegimo sutartį.
Kam reikalinga „Rail Baltica“?
Projektas sprendžia svarbų techninį ir geopolitinį klausimą: siekiama, kad iki Lenkijos geležinkelio linija taptų europinės – 1435 mm vėžės, tuo tarpu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki šiol veikia 1520 mm geležinkelio vėžė. Nors skirtumas skaičiuojamas milimetrais, traukiniai skirtingomis vėžėmis važiuoti negali.
Anot vadovo, „Rail Baltica“ padės pilnai integruoti Lietuvos geležinkelių sektorių į ES transporto rinką, pagerins keleivių susisiekimą, krovinių logistiką ir prisidės prie saugumo užtikrinimo.
„Rail Baltica“ yra geležinkelio vartai į Europą – tiek keleiviams, tiek verslui, tiek gynybai“, – sakė A.Jackus.
Projektas turi strateginę reikšmę ne tik transportui, bet ir šalies saugumui bei ekonomikos integracijai į ES rinką.
Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Baltijos šalimis, Lenkija ir Suomija.
Sudėtingos procedūros
Anot vadovo, šio projekto įgyvendinimui būtina kantrybė ir procedūrų laikymasis bei jų suderinimas, nes „Rail Baltica“ finansuojama Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis. Imlus laikui projektas jo įgyvendinimo metu finansinių injekcijų bus sulaukęs iš trijų ES perspektyvų, jau rengiamasi deryboms dėl finansavimo laikotarpio nuo 2028 metų.
Projekto tikslas – užtikrinti „Rail Baltica“ funkcionavimą visose šalyse, kad būtų pasiekta ekonominė ir socialinė nauda bei sukurtos kokybiškos jungtys tarp Baltijos šalių ir Europos.
A.Jackus akcentuoja, kad logistika yra kritiškai svarbi tiek karinių veiksmų, tiek civilinių situacijų atveju. Kritinė infrastruktūra veikia kaip saugumo garantas ir atgrasymo priemonė, leidžianti laiku mobilizuoti resursus.
„Tokio projekto ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu, nežinau“, – pabrėžė vadovas.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
