Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis įžvelgia ne tik galimybes, bet ir rizikas, kad trumpuoju laikotarpiu automobilių kaina gali didėti, nes reikės investicijų į infrastruktūrą.“ O Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit atkreipia dėmesį į opiausią problemą – nelegalus ardymas iškraipo rinką ir teršia aplinką.
Ciklinė gamyba
„Parlamentas jau priėmė savo poziciją, dabar vyksta trišalės derybos su Komisija ir Taryba“, – sako europarlamentaras Paulius Saudargas.
Jo nuomone, reglamentas turėtų sujungti aplinkosaugą ir reikalingų žaliavų tiekimo saugumą, kad metalai, plastikai ir kritinės medžiagos, tokios kaip baterijų komponentai ar elektrinių variklių dalys, nepasimestų sąvartynuose ar nebūtų eksportuojamos į trečiąsias šalis, o vėl sugrįžtų į gamybą.
Naujosios taisyklės numato, kad visi nauji automobiliai turi būti projektuojami taip, kad jų dalys būtų lengvai išimamos ir tiktų perdirbimui ar pakartotiniam panaudojimui, o plastiko dalis automobilyje per tam tikrą laiką turės būti pagaminta bent iš 20–25 proc. perdirbto plastiko. Vėliau Komisija pasiūlys ir kitus perdirbtų medžiagų procentinius tikslus plienui, aliuminiui ir t.t. Reglamento priemonės gana stipriai skatins žiediškumo principą ypač svarbiame Europai automobilių sektoriuje.
Plastiko dalis automobilyje per tam tikrą laiką turės būti pagaminta bent iš 20–25 proc. perdirbto plastiko.
Tuo pačiu – ir gamintojai, ir importuotojai gaus aiškesnes atsakomybių gaires: perdirbti automobiliai turės būti atiduodami tik autorizuotoms ardytojų įmonėms, o eksportuoti į trečiąsias šalis bus leidžiama tik išimtinais atvejais – jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad transporto priemonė dar nėra baigusi gyvavimo ciklo (end-of-life vehicle). Pasak P.Saudargo, toks pakeitimas – tai atsakas į daugybę atvejų, kai seni, aplinkai pavojingi automobiliai buvo nelegaliai ardomi, arba eksportuojami į trečiąsias šalis, o jų atliekos teršia aplinką.
Europarlamentaras akcentuoja, kad reglamentas ir gimė tam, kad gamintojai pagaliau pradėtų galvoti apie automobilio pabaigos fazę dar prieš jam atsirandant ant konvejerio.
„Gamintojai turės mokytis gaminti taip, kad automobilius būtų galima lengvai išardyti. Taip pat suteikti visą informaciją visiems rinkos dalyviams, kaip teisingai išimti detales, o pagal Gamintojų atsakomybės principą ir kompensuoti atliekų tvarkytojams už nerentabilią automobilių ardymo veiklos dalį. Mes turime užtikrinti, kad medžiagos ne tik būtų surenkamos, bet ir grįžtų į gamybą, o ne nugultų kažkur sąvartynuose, ar dar blogiau – gamtoje, ar iškeliautų perdirbimui į trečiąsias šalis“, – pabrėžia P. Saudargas.
Ir potencialas, ir iššūkiai
Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis teigia matantis ir didžiulį potencialą, ir nemažus iššūkius. Anot jo, perdirbimui reikia atitinkamo techninio pasirengimo, aiškių mechanizmų ir pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų galima pritaikyti esamą ar parengti naują infrastruktūrą. Naujasis reglamentas reikštų griežtesnius reikalavimus visam transporto priemonių gyvavimo ciklui – nuo dizaino (lengvesnis ardymas, mažiau mišrių medžiagų) iki aiškių ardymo instrukcijų ir išplėstos gamintojo atsakomybės už galutinį utilizavimą.
„Tai neišvengiamai pareikalautų investicijų ir iš gamintojų, ir iš perdirbimo sektoriaus, todėl trumpuoju laikotarpiu automobilių kaina gali didėti. Teigiama pusė ta, kad svarbios detalės ir medžiagos – ypač metalai, plastikai ir kritinės žaliavos iš elektrinių variklių bei baterijų – nebebūtų tiesiog išvežamos į trečiąsias šalis ar paliekamos autošiukšlynuose. Vietoje to, jos būtų sistemingai išimamos ir perdirbamos Europoje, taip mažinant priklausomybę nuo žaliavų tiekimo grandinių iš Azijos ir kitų regionų“, – pabrėžė instituto vadovas.
Pasa jo, žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, tai galėtų būti ypač gera niša kurti stipresnius automobilių perdirbimo centrus ir iš esmės pertvarkyti atliekų ūkį panašiai, kaip tai buvo padaryta su pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkymu.
„Jau dabar turime daug lietuviškų įmonių, kurios ardo automobilius ir prekiauja naudotomis dalimis, įskaitant internetinę prekybą ar eksportą į kitas šalis, todėl bazė šiai veiklai plėstis ir vystytis jau yra. Lietuva yra viena iš didesnių žaidėjų – tiekėjų, pardavėjų – naudotų automobilių detalių srityje. Esminis klausimas, ar pavyks dalį šių įmonių paslaugų pakelti į aukštesnį lygį, kur būtų ne tik parduodamos dalys, bet ir sistemingai atgaunamos medžiagos pagal naujus ES reikalavimus“, – teigė A. Šilgalis.
Vadovo žiniomis, regionuose (pvz. Tauragėje) jau buvo svarstytos idėjos plėtoti automobilių perdirbimo veiklas. Lietuvoje šiandien jau yra perdirbamos švino baterijos, kurių beveik 100 proc. sudedamųjų dalių gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti. Tokie projektai, jei atsirastų aiškios ES ir nacionalinės taisyklės bei finansavimo instrumentai, galėtų tapti realiomis investicijomis ir specializacijų galimybėmis Lietuvai.
Spręstų senas problemas
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit teigia, kad naujasis reglamentas pagaliau leistų rimtai spręsti dvi ilgai lydėjusias problemas – nelegalų automobilių ardymą ir žaliavų nutekėjimą.
Šiuo metu ES importuoja apie 90 proc. kritinių žaliavų, o Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai surinkta 39 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Perdirbus vieną automobilį galima atgauti iki 1,5 tonos vertingų medžiagų, tačiau tam būtina sustabdyti juodąją rinką.
Šiuo metu ES importuoja apie 90 proc. kritinių žaliavų, o Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai surinkta 39 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.
„Vien praėjusiais metais Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo 18 tūkst. automobilių. Kur jie atsidūrė – neaišku, bet tikėtina, kad buvo nelegaliai išardyti. Tai – didžiulė, sunkiai suvaldoma problema“, – sako V. Jankoit. Pasak jo, nelegalių ardytojų palikti plastikai, padangos, alyvos likučiai ar salono apdailos detalės dažnai atsiduria gamtoje, o tai didina taršą.
V.Jankoit pabrėžia, kad naujos taisyklės skatintų naudoti mažiau neperdirbamo plastiko, o aiškesnė tvarka gamintojams ir importuotojams padėtų atkurti žiedinę automobilių perdirbimo grandinę. Sukūrus veikiančią sistemą, žmonėms būtų paprasčiau priduoti automobilius teisėtiems tvarkytojams, o valstybė sumažintų nelegalios veiklos mastą.
Pokyčiams prireiks laiko. Europoje planuojamas pereinamasis laikotarpis, ypač susijęs su plastiko perdirbimu. Jei reglamentas bus priimtas, tai taps svarbiu žingsniu siekiant, kad automobiliai būtų ne atliekos, o vertingų žaliavų šaltinis.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
