Tačiau Lietuvos ateitis yra visur, teigia šalies centre, Kėdainiuose, įsikūrusios įmonės „Linėja Transport“ direktorius Gediminas Norkus.
„Visą laiką sakau ir sakysiu, kad tokie miestai kaip Kėdainiai turi savo potencialą, tik mes patys jį kažkur užsklendžiame. Kiekviena vieta turi savo strateginių stiprybių, kurie miestą gali padaryti išskirtiniu. Prieš aštuonerius metus patikėjau šiuo miestu ir įkūriau logistikos įmonę. Šiandien mūsų komandoje dirba daugiau nei 40 jaunų ir profesionalių specialistų“, – pasakoja G.Norkus.
Logistikos paslaugas teikianti įmonė užsibrėžė tikslą – būti patikimu partneriu aukščiausių rezultatų siekiantiems klientams ir tapti lyderiaujančia įmone Pabaltijo transporto ir logistikos paslaugų rinkoje.
Praėję, 2018-ieji, metai buvo rekordiškai sėkmingi – pavyko pasiekti daugiau nei 11 mln. eurų apyvartą.
Koordinuodama 180 vilkikų ir 30 distribucinių sunkvežimių parką, „Linėja Transport“ vykdo kasdieninius pilnų ir dalinių krovinių pervežimus iš ir į Lenkiją, Lietuvą, Latviją bei Estiją. Praeitais metais startavo naujos kryptys iš ir į Vokietiją bei Prancūziją. 2016 ir 2017 metais įmonė buvo apdovanota kaip geriausia Kėdainių rajono verslo atstovė, taip pat 2017 ir 2018 metais tapo TOP įmone pagal rekvizitai.lt.
Augant šalies ekonomikai, atlyginimai didėja ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Per ketverius metus Kėdainių rajone vidutinis darbo užmokestis didėjo 25,4 proc., šiuo metu jis nedaug nusileidžia nuo to, kuris mokamas Kauno miesto gyventojams.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) praėjusios savaitės pabaigoje išplatino analitinę ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kokie investiciniai ir atlyginimų augimo pokyčiai šalies savivaldybėse vyko nuo 2015 metų.
„Palyginus su visomis Lietuvos savivaldybėmis, Kėdainių rajonas turi aukštą vidutinį darbo užmokestį. 2018 metų 3 ketvirtį jis siekė 707,7 euro „į rankas“, tai buvo penktas aukščiausias vidutinis atlyginimas Lietuvoje (aukštesni atlyginimai buvo tik Trakų rajone, Kaune, Klaipėdoje bei Vilniuje“ – sako LLRI analitikas Martynas Tininis).
„Mūsų tikslas per artimiausius keletą metų – plėsti kolektyvą ir neatsilikti nuo rinkos tendencijų, didinti darbuotojų darbo užmokestį. Tokie užmojai leidžia pritraukti jaunus žmones dirbti į Kėdainius net ir iš kitų miestų: mūsų kolektyve 4 kolegos iš Kauno, 1 iš Jonavos.
Noriu pažymėti, kad jauni specialistai mums yra itin svarbūs, todėl kompensuojame ir dalį atvykimo į darbą išlaidų. Šiemet Kėdainiuose bus pastatytas modernus ir ekonomiškas daugiabutis, todėl viliuosi, kad mūsų miestas pritrauks jaunų šeimų gyventi ir kurti ateitį čia“, – sako „Linėja Transport“ direktorius.
„Linėja Transport“ turi savo filialą ir Vilniuje, todėl tai įmonei leidžia ne tik efektyviau teikti logistikos paslaugas, tačiau ir stebėti darbo kultūros pokyčius. Motyvacinė darbuotojų sistema, kasmetiniai renginiai, šiuolaikinis požiūris į darbuotoją rodo, kad Kėdainiuose sėkmingai auganti „Linėja Transport“ neatsilieka nuo sostinėje įsikūrusių modernių biurų ir juose vyraujančių darbuotojų motyvavimo tendencijų.
„Tai, kas rašoma komandos formavimo literatūroje, puikiai atsispindi ir mūsų kasdieninėje veikloje. Matome, ką reiškia neformalus bendravimas, kurį vėliau lydi efektyvus darbas biure“,– savo įžvalgas tęsia Gediminas Norkus.
Stereotipai apie mažus Lietuvos miestus yra sutinkami gana dažnai: jie tuštėja, jaunos šeimos renkasi didmiesčius, atlyginimai maži, laisvalaikio praleidimo vietų čia beveik nėra.
„Nesutinku. Mano ir kolegų nuomonės kitokios. Viskas priklauso nuo požiūrio – 50 kilometrų atstumą įveikiame per tiek pat laiko, kaip kaunietis „prastovi kamštyje“, važiuodamas 5 kilometrus. Dar keletas akcentų – darželiuose nėra eilių, mokyklos yra renovuotos ir turinčios aukštus pasiekimus, Kėdainiuose daug žalios erdvės. Galiausiausiai, mes dirbame globaliai visame pabaltyje ir Vakarų Europoje, todėl nesvarbu, kur tavo darbo kėdė ir stalas. Svarbiausia – požiūris į darbuotoją bei galimybė jam tapti tikru profesionalu“, – patogumus vardina Gediminas.
