Pavasarį atšilus orams Vilniaus padangėse pasirodydavo oro balionai. Tačiau šiemet jų matyti gerokai mažiau, net esant palankioms meteorologinėms sąlygoms.
Kaip 15min pasakojo oro balionų pilotai, taip nutiko dėl sugriežtėjusių karšto oro balionų skrydžių taisyklių.
15min pakalbintas karšto oro balionų pilotas Vytautas Samarinas papasakojo, kad pokyčiai įvyko maždaug prieš 2 metus, kuomet buvo pakeista tvarka, kaip vykdyti skrydžius karšto oro balionais Lietuvos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir rajonuose. Nauja tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.
„Per tuos dvejus metu buvo pavykę šiek tiek persiderėti palankesnes sutarčių sąlygas skraidyti oro balionais, tačiau vis tiek apribojimų mastas liko didelis, skrydžių vykdome jeigu ne 80, tai 70 proc. to, kas būta prieš dvejus metus“, – pasakojo V.Samarinas.
Siūlo ribojimus oro balionams taikyti tik tuomet, kai būna GPS trikdžių
Jo žodžiais, Vilniaus oro uosto skrydžių valdymo zonoje tarp oro balionų ir lėktuvų per tuos 2 metus nebuvo nė vieno incidento, susijusio su oro balionų ir lėktuvų saugumu, tad oreiviai siūlo skrydžių saugumu besirūpinančiai „Oro navigacijai“ sudaryti galimybes vykdyti daugiau skrydžių oro balionais.
V.Samarinas pasakoja, kad labiausiai pasikeitė reikalavimai gauti bendrąjį skrydžio leidimą. Jo teigimu, iki minėtos tvarkos įsigaliojimo, Lietuvos oreiviai sostinėje per sezoną įvykdydavo apie 1000 skrydžių oro balionu, skrisdami 4-5 kartus per savaitę, kai dabar skrendama maždaug kartą per savaitę. Taigi, skrydžių sumažėję 4-5 kartus.
„Naujai įsigaliojęs skrydžių aprašas pritaikytas pagal blogiausią įsivaizduojamą scenarijų. Mes, oreiviai, siūlome, kad būtų leidžiama vykdyti dvigubai daugiau skrydžių nei dabar, juk incidentų su orlaiviais nebuvo. Jeigu nutiktų kritinis atvejis ir Lietuvos oro erdve skristų aklas ir kurčias keleivinis lėktuvas – su išderinta ar visai neveikiančia navigacijos sistema, tokiu atveju skrydžių vadovai galėtų uždrausti oro balionų skrydžius tą dieną ar tą valandą. Tai būtų pavieniai atvejai“, – skrydžius oro balionais riboti tik išimtinais atvejais siūlo V.Samarinas.
Jis užsimena, kad oro balionams skrydžių tvarka sugriežtėjo, kai padaugėjo oro navigacijos prietaisų trikdžių atvejų civilinių lėktuvų skrydžiams Lietuvos oro erdvėje.
„Ieškome dialogo, kad nebūtų per daug skrydžių apribojimų ir kad Vilnius galėtų didžiuotis oro balionais danguje, jau tapusiais miesto simboliu“, – sako V.Samarinas.
Paklaustas, gal skrydžiams oro balionu trukdo, pvz. karinės pratybos, pašnekovas sakė, kad su kariškiais draugiškai sutariama ir oro erdve pasidalinama.
Skrydžiams oro balionu tinka vos kelios valandos per parą
Orlaivių pilotas Giedrius Leškevičius atkreipia dėmesį, kad oro balionai Vilniuje vis dar skraido, jiems skraidyti galima ir leidžiama, bet atsiradus apribojimų, sumažėjo skrydžių krypčių.
„Skaičiuojame, kad įvedus apribojimus, oro balionų skrydžių virš Vilniaus sumažėjo 75 proc. ar net 80 proc. Tai reiškia, 4 ar net 5 kartus. Tai iš tikrųjų didžiulis skrydžių sumažėjimas, didžiulis kritimas“, – V.Samarinui antrina G.Leškevičius.
Paklaustas, kaip sukasi iš padėties, G. Leškevičius sako, jog ieško naujų vietų, iš kurių oro balionai galėtų kilti, žvalgosi naujų krypčių. Vis tik, kad padaugėtų skrydžių oro balionais virš Vilniaus, reikėtų peržvelgti kai kuriuos reikalavimus.
„Šiuo metu galiojantys apribojimai (karšto oro balionų skrydžiams – red. past.) įvesti taikant lėktuvui maksimalų kilimo gradientą. Lėktuvai iš Vilniaus oro uosto kyla tam tikru kampu. Tai reiškia, jie gali kilti staigiai, užlaužti nosį viršun arba jie gali kilti ne taip staigiai. Taisyklėse pritaikytas maksimalus kilimo gradientas. Dėl to oro balionų skrydžių kampai yra smarkiai susiaurėję“, – apie erdvę ne tik skrydžiams, bet ir deryboms kalba G.Leškevičius.
„Mes skrisdami matome, kaip per valandą kartais vienas, kartais 2-3 lėktuvai praskrenda viso labo. Jeigu skaičiuotume, kiek mes skrisdami būname virš oro uosto kontroliuojamos oro erdvės, tai labai mažas procentas. Per dieną mes būnam šitoje erdvėje maksimum 2 val. O dažniausiai ir dar mažiau“, – apie ginčus keliantį laiką sako oreivis.
Tinkamiausios oro baliono skrydžiui oro sąlygos yra ryte ir vakare: anksti ryte patekėjus saulei maždaug 2-3 valandas po saulėtekio, o vakare – likus maždaug 2 valandoms iki saulėlydžio.
Oro balionai – vizitinė Vilniaus kortelė
Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Turizmo skyriaus vadovė Vilma Daubarienė pripažįsta, kad Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, virš kurios senamiesčio leidžiama skristi oro balionu.
„Tai yra mūsų sostinės vizitinė kortelė, matoma tiek šalies, tiek užsienio žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, tiek visų vilniečių bei miesto svečių – vasaros vakaras Vilniuje yra neatsiejamas be danguje sklendžiančių oro balionų“, – 15min sako V.Daubarienė.
Ji pabrėžia, kad oro balionais dažnai skraidinami svarbūs svečiai, užsienio žurnalistai, nuomonės formuotojai, skleidžiantys žinią apie Vilnių visam pasauliui.
„Per metus mūsų kvietimu Vilniuje apsilanko vidutiniškai apie 60-70 užsienio žurnalistų, kurių tikslas – patirti Vilnių kaip turistams ir paruošti apie tai reportažus užsienio žiniasklaidai. Daliai jų organizuojame skrydžius oro balionu, nes tai yra išskirtinė Vilniaus siūloma patirtis“, – pasakoja „Go Vilnius“ atstovė.
Pabrėžia skrydžių saugumą
Tuo metu skrydžių saugumu besirūpinančios AB „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius 15 min sako, kad su karšto oro balionų bendruomene palaiko „nuolatinį ir konstruktyvų ryšį“.
Jis pabrėžia, kad tiek karšto oro balionų, tiek visų kitų orlaivių eismas gali vykti tik užtikrinus jų saugą. Tai esą esminė sąlyga. Jis išskiria du iššūkius reguliuoti karšto oro balionų eismą.
„Pirmasis – vis intensyvėjantis oro eismas. Karšto oro balionai norėtų daugiau skraidyti Vilniuje – šis interesas suprantamas. Antra vertus, būtent čia oro eismas yra pats intensyviausias Lietuvoje, be to, oro balionų skrydžių sezonas sutampa su skrydžių intensyvumo piku. Pavyzdžiui, vien balandžio mėnesį iš Vilniaus oro uosto kilo arba jame leidosi 3 652 orlaiviai. Tai vidutiniškai 122 skrydžiai kiekvieną dieną“, –apie eismą sako „Oro navigacijos“ vadovas.
Daugiausiai lėktuvų skrydžių vyksta gegužę-spalį, o intensyviausias yra rugpjūtis. Karšto oro balionų sezonas taip pat yra gegužę-spalį.
„Antrasis iššūkis – GPS signalo trikdžiai. Šiemet jų skaičius išaugo maždaug 10 kartų. Dėl to, atlikdami tūpimo manevrą, orlaiviai kartais daro papildomą ratą ar kitą manevrą, o tam reikia suplanuoti didesnius laisvus intervalus. Be to, tie patys GPS trikdžiai veikia ir karšto oro balionus“, – pastebi jis.
„Turint omenyje, kad gausėjantys signalų trikdymai vyksta intensyvėjant oro eismui, sudėtinga kalbėti apie sąlygų liberalizavimą – tai būtų susiję su papildomomis rizikomis visiems oro eismo dalyviams, – vilčių oro balionų pilotams sušvelninti skrydžių ribojimus neteikia „Oro navigacijos“ vadovas.
