Investuotojų lentelėse – svarbus Lietuvos pranašumas: kodėl jis gali lemti šalies pasirinkimą?

Pasak R. Valiūno, rinkdamiesi šalį investuotojai detaliai lygina skirtingas rinkas. Jų vertinimo lentelėse atsiduria darbo užmokesčio sąnaudos, saugumas, susisiekimas oru ir logistika. Gamybos įmonėms galimybė patikimai išgabenti produkciją yra vienas svarbiausių klausimų.

„Jeigu kalbame apie investuotojus į gamybą, jiems svarbu, kaip jie gabens savo produkciją. Turbūt nedaug kas planuoja viską pagaminti ir palikti Lietuvoje. Todėl investuotojui svarbu žinoti, ar per uostą galės patikimai išvežti krovinius už priimtiną kainą“, – sako R. Valiūnas.

Asmeninio arch. nuotr./Rolandas Valiūnas

Savas uostas – daugiau savarankiškumo

Krovinius galima gabenti oru, sunkvežimiais ar geležinkeliais, tačiau jūrų transportas suteikia dar vieną pasirinkimą. Neturėdamos Klaipėdos uosto, Lietuvos įmonės galėtų naudotis kaimyninių šalių uostais, bet, R. Valiūno vertinimu, tai reikštų didesnes sąnaudas ir priklausomybę nuo kitų valstybių sprendimų.

„Teoriškai, jei neturėtume Klaipėdos uosto, krovinius būtų galima gabenti per Ventspilį, Liepoją, Rygą ar Gdanską. Tačiau tai kainuotų daugiau. Be to, taptume priklausomi nuo kitų valstybių, kurios turi savų interesų. Turėti savo uostą ir galimybę savarankiškai išvežti krovinius yra visai kas kita“, – pažymi jis.

Teoriškai, jei neturėtume Klaipėdos uosto, krovinius būtų galima gabenti per Ventspilį, Liepoją, Rygą ar Gdanską. Tačiau tai kainuotų daugiau.

Taigi uostas svarbus ir įmonėms, veikiančioms toliau nuo pajūrio. Tačiau norint geriau išnaudoti šį pranašumą, pasak pašnekovo, būtinas greitesnis susisiekimas su kitais Lietuvos miestais bei geros jungtys į šiaurę ir pietus.

„Dabar kroviniai geležinkeliu iš Vilniaus ar Kauno į Klaipėdą keliauja aplinkiniu maršrutu, o laikas logistikoje kainuoja. Svarbu, kad geležinkelis šiuos miestus sujungtų tiesiau ir greičiau“, – teigia R. Valiūnas.

Ateityje papildomų galimybių galėtų suteikti ir susisiekimas su Ukraina. Pasibaigus geopolitinėms problemoms, geros jungtys, jo nuomone, leistų dalį šios šalies krovinių gabenti šiaurės kryptimi.

Pietinė plėtra gali pritraukti ir gamybą

Pietinę Klaipėdos uosto plėtrą R. Valiūnas vertina kaip galimybę atverti naujas erdves investuotojams ir pritraukti papildomų krovinių. Kartu tai galėtų padėti augti dabartinėms uosto bendrovėms, kurių plėtrą šiandien riboja vietos trūkumas.

„Mano nuomone, sprendimas plėsti uostą šia kryptimi yra teisingas. Konteinerių gabenimo poreikis didelis, todėl reikia naujų galimybių. Plėtra gali pritraukti investuotojų ir papildomų krovinių, iš kurių naudos galėtų turėti ir dabar uoste veikiančios bendrovės. Ar taip tikrai įvyks, nežinau, bet uostas stengiasi tam sudaryti sąlygas“, – sako jis.

Mano nuomone, sprendimas plėsti uostą šia kryptimi yra teisingas. Konteinerių gabenimo poreikis didelis, todėl reikia naujų galimybių.

Nauji rinkos dalyviai galėtų tapti konkurentais, tačiau, pasak pašnekovo, jų atėjimas nebūtinai reikštų vien esamų krovinių persidalijimą. Jeigu naujos bendrovės pritrauktų daugiau krovinių, nei pačios pajėgtų aptarnauti, darbo galėtų atsirasti ir kitiems uosto operatoriams.

Dar viena plėtros kryptis – gamyba, kuriai vieta prie vandens yra ypač svarbi. R. Valiūnas prisimena, kad prieš kelerius metus buvo ieškoma sklypo jūrinių vėjo parkų dalims gaminti. Didelių matmenų produkciją gabenti iš kitur sudėtinga, todėl galimybė ją gaminti uoste gali tapti svariu argumentu investuotojui.

„Kai kurios detalės yra labai ilgos, todėl jas gabenti iš kitur sudėtinga. Tokia gamyba reikštų dideles investicijas ir kurtų darbo ne tik pačioje gamykloje, bet ir įvairiems jos tiekėjams bei paslaugų teikėjams“, – paaiškina R. Valiūnas.

Kuriama vertė svarbi visai Lietuvai

Pašnekovo vertinimu, uosto plėtros ekonominis poveikis apimtų krovą, mokesčius, naują gamybą ir ją aptarnaujančias veiklas. Nors Lietuvos įmonės galėtų rasti kitų maršrutų savo produkcijai išgabenti, valstybei svarbu išlaikyti šią veiklą ir jos kuriamą vertę savo šalyje.

„Pirmiausia ji kurtų vertę per krovą ir su ja susijusius mokesčius. Įmonės teoriškai galėtų gabenti krovinius ir per Ventspilį ar Liepoją, bet nesame suinteresuoti, kad ši veikla vyktų kitur“, – sako R. Valiūnas.

Jo nuomone, Klaipėdos uosto gebėjimą prisitaikyti parodė ir išlaikytos krovos apimtys dėl karo Ukrainoje netekus dalies su Baltarusija bei Rusija susijusių krovinių. Pašnekovas tai sieja su uosto valdymo modeliu ir įgytu veiklos pagreičiu.

„Kaip ir visa Lietuva, jis tapo gerokai modernesnis, pasikeitė darbo organizavimas. Manau, uoste veikiančios įmonės turi kuo didžiuotis“, – teigia „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas.