Kitaip tariant, tai laikas nuo orlaivio nusileidimo iki jo kito pakilimo, kai lėktuvas, atskridęs su vienais keleiviais, turi būti visiškai paruoštas naujam skrydžiui su kitais keleiviais. Plačiau apie šias, iš pirmo žvilgsnio magiškas, keliasdešimt minučių pasakoja kasdien orlaiviams nusileisti ir pakilti padedantis skrydžių koordinatorių grupės vadovas Lukas Vasiliauskas.
Darbai, kurių keleivis nepastebi
„Per šį laiką orlaivis ne tik „pasikeičia keleiviais“. Jis turi būti paruoštas techniškai, operaciškai ir saugumo prasme. Būtent čia prasideda intensyvus ir keleiviui beveik nematomas antžeminio aptarnavimo komandų darbas“, – pasakoja bendrovės „Litcargus“ skrydžių koordinatorių grupės vadovas L.Vasiliauskas.
Pasak jo, laikotarpis nuo ratų prisilietimo prie tako po nusileidimo iki momento, kai lėktuvas vėl pradeda riedėti kilimo tako link, antžeminio aptarnavimo specialistams trunka maždaug 30–50 minučių. Per šį laiką orlaivis ne tik ištuštėja ir vėl prisipildo keleivių – tai sudėtingas, griežtai suplanuotas procesas, kuriame vienu metu vyksta dešimtys skirtingų veiksmų: nuo bagažo ir krovinių tvarkymo iki degalų pildymo, nuo salono paruošimo iki orlaivio techninės apžiūros ir dokumentacijos suderinimo su įgula.
„Dalis svarbiausių darbų keleiviui apskritai nepastebimi. Prieš pakrovimą atliekami svorio ir balanso skaičiavimai, tikrinami pavojingi kroviniai, apžiūrimas fiuzeliažas dėl galimų pažeidimų, kontroliuojamas degalų kiekis ir paskirstymas, palaikomas nuolatinis ryšys su pilotų įgula bei dispečeriais ir suderinama visa dokumentacija, reikalinga saugiam išvykimui. Keleiviui gali atrodyti, kad lėktuvas tiesiog stovėjo, tačiau per tą laiką atliekama daugiau nei keturiasdešimt skirtingų veiksmų, be kurių skrydis negalėtų įvykti“, – pasakoja specialistas.
Koordinacija ribotoje perono erdvėje
Kaip teigia L.Vasiliauskas, visa tai turi būti atlikta per keliasdešimt minučių, nes kiekviena papildoma minutė ant žemės oro linijoms reiškia papildomas sąnaudas ir galimus vėlavimus visame maršrutų tinkle, sukuriant vadinamąjį domino efektą.
Tam, kad po skrydžio orlaivis per pusvalandį vėl būtų paruoštas, reikalingas itin gerai koordinuotas darbas, daug skirtingų specialistų ir specializuota technika.
„Visi procese dalyvaujantys asmenys turi tiksliai žinoti savo veiksmų seką ir prisitaikyti prie kitų komandos narių darbo tempo. Peronas primena gerai surepetuotą choreografiją, kurioje kiekvienas judesys suplanuotas. Čia nėra vietos improvizacijai, nes bet koks netikslumas gali turėti pasekmių visam procesui“, – dėsto L.Vasiliauskas.
Saugumas svarbiau už greitį
Visgi, nors oro linijoms ypač svarbus punktualumas, antžeminio aptarnavimo komandoms pirmoje vietoje visuomet išlieka sauga. „Niekada nesirenkame greičio saugumo sąskaita. Kiekvienas veiksmas turi aiškias procedūras, kurių privalu laikytis net ir esant didžiausiam laiko spaudimui. Viena klaida gali kainuoti labai brangiai arba sukelti rimtą incidentą“, – teigia „Litcargus“ specialistas.
Nematomas darbas, užtikrinantis sklandžius skrydžius
Skrydžių koordinatorius pasakoja, kad antžeminis aptarnavimas dažnai lieka už keleivio akiračio ribų, tačiau būtent aviacijos specialistų darbas kasdien užtikrina, kad tūkstančiai žmonių laiku pasiektų savo kelionės tikslus. „Jeigu keleiviai mūsų darbo nepastebi, vadinasi, viskas vyko sklandžiai. Ir tai yra geriausias mūsų darbo įvertinimas“, – apibendrina L.Vasiliauskas
