Kroviniai, žaliavos ir prekės į Klaipėdos uostą atkeliauja iš visų pasaulio kontinentų. Jūrinė prekyba Klaipėdą sieja su beveik 70 pasaulio valstybių, o aplink uostą per pastaruosius dešimtmečius susiformavo visa pramonės, logistikos ir eksporto ekosistema.
„Jei nebūtų uosto – nebūtų ekonominės zonos“
Bene tiesiausiai uosto svarbą įvardija „Indorama“ grupei priklausančios „Orion Global PET“ technikos direktorius Arūnas Jonuška.
„Pagrindinis faktorius, kodėl LEZ kuriasi įmonės – uostas. Jei nebūtų uosto, nebūtų ekonominės zonos. Čia net ne diskusija“, – sako jis.
Jei nebūtų uosto, nebūtų ekonominės zonos. Čia net ne diskusija.
Pasak A. Jonuškos, visa įmonės „Orion Global PET“ veikla tiesiogiai priklauso nuo jūrinės logistikos. Į Klaipėdą kasmet atgabenama apie 260 tūkst. tonų gamybai reikalingų žaliavų, o kaimynystėje veikiančių įmonių, tokių kaip „NEO GROUP“, importo mastai dar didesni – siekia 520–600 tūkst. tonų per metus.
„Žaliavos šimtu procentų atplaukia per uostą. Nėra jokių abejonių – jos negalėtų būti kitur nei uostas“, – pabrėžia jis.
Įmonės produkcija eksportuojama į 26 šalis. Dalis jos iškeliauja sausumos transportu į artimiausias rinkas, tačiau didžioji dalis keliauja jūra.
„Tai, ką išgabename, apie 70 proc. iškeliauja per uostą. Tonažai yra dideli, todėl aplink uostą kuriasi visos įmonės“, – teigia A. Jonuška.
Logistikos tendencijos nesikeičia jau daugelį metų – artimoms rinkoms išlieka svarbus sausumos transportas, tačiau kuo didesnis atstumas, tuo svarbesnė tampa jūra.
Vienas svarbiausių argumentų investuotojams
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas sako, kad dalis investuotojų Lietuvą būtų pasirinkę ir be uosto, tačiau dabartinio regiono pramonės masto be jo nebūtų.
„Uostas nėra tik logistikos infrastruktūra – tai vienas svarbiausių Klaipėdos konkurencinių pranašumų kovoje dėl investicijų“, – teigia jis.
Pasak E. Kiudulo, prieš du dešimtmečius Lietuva daugiausia konkuravo mažesniais kaštais, tačiau šiandien investuotojams svarbūs jau visai kiti kriterijai – technologijos, talentai ir inovacijos. Vis dėlto net pažangiausioms gamykloms būtina patikima prieiga prie pasaulinių tiekimo grandinių.
„Šiuo požiūriu Klaipėdos uostas išlieka strateginiu Lietuvos pranašumu“, – pabrėžia jis.
Klaipėdos LEZ vadovas taip pat prisimena, kad viena pirmųjų stambių investuotojų – „Orion Global PET“ – Klaipėdą pasirinko būtent dėl uosto. Pastaraisiais metais jo svarbą akcentavo ir nauji investuotojai, tarp jų Vokietijos hidraulikos sistemų gamintoja „HAWE Hydraulik“.
Kita ryški Klaipėdos LEZ „naujokė“ – 30 mln. Eur investuojanti tvarių plastiko produktų gamintoja „Evertis“ .
Pasak E. Kiudulo, investuotojams svarbus ne tik pats uostas, bet ir visa aplink jį susiformavusi ekosistema.
„Logistika, infrastruktūra, kompetencijos, partneriai ir tarptautiniai ryšiai – visa tai leidžia Lietuvai būti konkurencingai ne tik Baltijos regione, bet ir platesniame Europos kontekste“, – sako jis.
Šimtų milijonų eurų vertės eksportas
Klaipėdos LEZ duomenimis, 2025 metais teritorijoje veikiančių įmonių eksportas siekė daugiau kaip 419 mln. eurų. Maždaug pusė šio eksporto buvo fiziškai įgyvendinta per Klaipėdos uostą.
„Daugeliui gamintojų uostas yra ne mažiau svarbus ir importuojant žaliavas. Pavyzdžiui, PET gamintojos „Orion Global PET“ ir „NEO GROUP“ per uostą įsiveža daugiau kaip 90 proc. savo žaliavų“, – pažymi E. Kiudulas.
Jo teigimu, uosto reikšmė juntama gerokai plačiau nei vien Klaipėdos regione.
Kaip pavyzdį jis pateikia biodyzelino gamintoją „Mestilla“, kuri didžiąją dalį produkcijos eksportuoja per Klaipėdos uostą, o gamybai naudojami rapsai auginami įvairiuose Lietuvos regionuose.
„Todėl uostas aktualus ne tik Klaipėdai, bet ir, pavyzdžiui, Zarasų ar Šalčininkų ūkininkams“, – sako LEZ vadovas.
Uostas aktualus ne tik Klaipėdai, bet ir, pavyzdžiui, Zarasų ar Šalčininkų ūkininkams.
Kelias pasiekti rinkas
UAB „AD REM LEZ“ vadovas Tomas Rauckis sako, kad įmonės kasdienybė neatsiejama nuo Klaipėdos uosto veiklos. Bendrovė dirba su konteinerių pervežimais, muitinės procedūromis, sandėliavimu ir krovinių paskirstymu.
„Jeigu nebūtų Klaipėdos uosto, mūsų čia, be abejonės, taip pat nebūtų“, – sako T. Rauckis.
Jeigu nebūtų Klaipėdos uosto, mūsų čia, be abejonės, taip pat nebūtų.
Įmonė įsikūrusi Klaipėdos LEZ teritorijoje, vos už kelių kilometrų nuo konteinerių terminalo.
Bendrovės klientai importuoja žaliavas iš Indijos, Vietnamo, JAV ir kitų pasaulio šalių, o jų produkcija vėliau keliauja į įvairias pasaulio rinkas.
„Turime klientų, kurie dirba su Skandinavija, kitų veikla apima visą Europą, yra ir tokių, kurie dirba su Afrikos žemynu“, – pasakoja T. Rauckis.
Stipri jungtis su Skandinavija
Pasak T. Rauckio, kartu su uostu transformavosi ir visa Lietuvos logistikos sistema.
„Anksčiau Lietuva iš esmės buvo tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų. Dabar vis daugiau dirbame su europine kryptimi ir Lietuvos rinka“, – sako jis.
Jo teigimu, prie pokyčių prisidėjo ir pats Klaipėdos uostas, kuris per pastaruosius du dešimtmečius tapo greitesnis, lankstesnis ir siūlo platesnį paslaugų spektrą. Tai daugiau galimybių atsiveria visiems su juo susijusiems verslams.
Ypač svarbiu pokyčiu verslas laiko stiprias keltų jungtis su Skandinavija.
„Kai krovinys per maždaug šešiolika valandų gali pasiekti Skandinavijos rinką, tai iš esmės keičia mūsų galimybes. Dabar dalį pagrindinių paslaugų galime suteikti Lietuvoje, o paskirstymą į Skandinaviją užtikrinti labai greitai“, – teigia T. Rauckis.
Investicijos į uostą reiškia investicijas į regioną
Verslo atstovai sutaria, kad Klaipėdos uosto reikšmė šiandien neapsiriboja vien krova ar transportu. Tai infrastruktūra, kuri lemia gamyklų konkurencingumą, padeda pritraukti užsienio kapitalą ir užtikrina Lietuvos įmonių galimybes veikti pasaulinėse rinkose.
Nors geopolitiniai pokyčiai pakeitė dalį kažkada nusistovėjusių krovinių srautų, ilgalaikė tendencija išlieka nepakitusi – tarptautinei gamybai ir eksportui būtinos efektyvios jungtys su pasauliu.
„Investicijos į uosto modernizavimą, skaitmenizaciją, naujus maršrutus ir tvarumo sprendimus tiesiogiai didina viso regiono investicinį patrauklumą“, – sako E. Kiudulas.
Todėl Klaipėdos uostas verslo akimis yra kur kas daugiau nei transporto mazgas. Tai infrastruktūra, kuurianti visą ekosistemą, nuo kurios priklauso investuotojų sprendimai, eksporto galimybės ir viso regiono ekonominė plėtra.
