Klaipėdietis Elijus Vilimas tapo pirmuoju klientu Klaipėdos uosto žaliojo vandenilio papildymo stotelėje. Norvegijoje įsigytas „Toyota Mirai“ tapo antruoju Lietuvoje registruotu vandeniliu varomu automobiliu. Transporto priemonę vyras į Lietuvą parsigabeno praėjusių metų rugpjūtį, tačiau iki šiol ja negalėjo naudotis, nes gimtinėje bei aplinkinėse šalyse nebuvo galimybės papildyti vandenilio atsargų. Vandeniliu varomo automobilio savininkas E.Vilimas pasakojo, kad pripildąs baką 5,6 kg. vandenilio nuvažiavo apie 800 kilometrų.
Vandenilio stotelės laukė ir transporto paslaugų bendrovė „Saugos“. Įmonė turi kelis vandeniliu varomus automobilius, tačiau iki šiol jų eksploatuoti Lietuvoje nebuvo galimybės. Bendrovės vadovas Vladislovas Medingis teigė, kad tokios transporto priemonės pasižymi komfortišku vairavimu ir tylia eiga, panašiai kaip elektromobiliai.
Skaičiuojama, kad vien Klaipėdoje gali būti keliolika inovatyviais degalais varomų transporto priemonių. Atidarius pirmąją stotelę, neabejojama, jų padaugės.
Ateities degalai jau dabar
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė, kad vandenilio stotelės – ateitis dabartyje. „Prisiminkime, kaip prasidėjo elektromobilių parkas Lietuvoje ir ką turime dabar. Čia kaip amžina dilema: kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Matome, kad be infrastruktūros nesukursime ir viso parko“, – pažymėjo ministras.
Energetikos viceministras Airidas Daukšas teigė, kad žaliasis vandenilis gali būti panaudojamas tiek pramonės, tiek transporto srityje: automobiliams, vilkikams, laivams.
„Tai energetinės nepriklausomybės dalis. Tai regime kaip ilgalaikį sprendimą būtent siekiant energetinės nepriklausomybės, kuomet greta elekrifikacijos turėtume ir kitas alternatyvas. Būtent žaliasis vandenilis gali būti panaudojamas tiek pramonės srityje, tiek transporto srityje – ant žemės, jūroje – ir kituose sektoriuose. Ir iš to paties vandenilio gali būti gaminami išvestiniai produktai, pavyzdžiui, metanolis“, – teigia A. Daukšas.
Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad uostas, pasirinkęs žaliąją kryptį, ja kryptingai ir eina.
„Prieš kelerius metus žaliasis vandenilis Klaipėdos uoste buvo tik vizija, drąsi svajonė, nedavusi ramybės ir kvietusi leistis į kelionę nepramintu keliu. Šis kelias nebuvo paprastas – daug kur buvome pradininkai, sprendėme klausimus, į kuriuos, atrodė, atsakymų dar nėra surasta, tačiau leido sukaupti neįkainojamą patirtį“, – sako A. Latakas.
Anot A. Latako, naujoji stotelė nėra labai didelė, palyginus su kitomis statomomis. „2,25 MW stotelė, kuri gali pagaminti 127 tonas vandenilio per metus. Vandenilio panaudojimas yra gana platus. Pirmiausiai panaudosime savo reikmėms. Ieškosime visų pačių geriausių sprendimų, kad ta gamyba būtų efektyvi, kad būtų pasiektas maksimalus našumas. Artimiausiu metu mes galėsime išeiti į rinką ir pagamintą vandenilį šitoj stotelėj pardavinėti“, – pasakojo uosto vadovas.
Klaipėdos uostą vos prieš keletą mėnesių pasiekė pastatytas ijęs elektra ir vandeniliu varomas laivas „Rasa“, Uosto direkcijos automobilių parką papildė vandeniliu varomas „Toyota Mirai Ambassador“.
Klaipėdos uostas jau yra priėmęs keletą laivų, varomų žaliuoju vandeniliu. Naujoji gamybos stotelė uostą pavers jį atviresniu.
Projektas atsiėjo apie 12 mln. eurų, apie pusę sumos buvo ES fondų.
KTU mokslininkas: žaliasis vandenilis uoste – reikalingas žingsnis
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius pozityviai vertina Klaipėdos uosto sprendimą pradėti žaliojo vandenilio gamybą. Jo teigimu, projektas svarbus tiek dėl europinių įsipareigojimų, tiek dėl inovacijų. Didžiausią vandenilio potencialą mokslininkai įžvelgia pramonėje ir specializuotuose sektoriuose.
Pasak dr. B.G.Urbonavičiaus, Klaipėdos uosto žaliojo vandenilio gamybos projektas yra logiškas žingsnis, nes Lietuva privalo įgyvendinti Europos Sąjungos alternatyviųjų degalų infrastruktūros reikalavimus, o kartu atsiranda galimybė išbandyti naujas technologijas.
„Iš vienos pusės yra direktyvinis įsipareigojimas tai padaryti, iš kitos pusės Klaipėdos uoste atsiranda labai modernus ir naujas laivas, tad tai tikrai teisingas sprendimas. (…) Projektas, kurį vykdo Klaipėdos uostas, yra tikrai unikalus pasaulyje, nes laivas gali naudoti tiek vandenilį, tiek baterijas. Niekas to dar nėra padaręs, todėl laikas parodys, kaip seksis su tokiu sprendimu, bet pati kryptis yra labai įdomi ir svarbi“, – sako KTU mokslininkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos uostas tampa vienu pirmųjų regione, įgyvendinančių tokio masto vandenilio projektą.
„Kadangi būsime su tokiu projektu pirmi regione, vien iš šios pusės, manau, tai yra puikus dalykas. Pirmiesiems visada tenka daug iššūkių – tiek techninių, tiek teisinių, tačiau būtent per tokius projektus atsiranda praktiniai sprendimai ir reikalinga infrastruktūra“, – teigia mokslininkas.
„Tolimų reisų laivų, varomų vandeniliu, šiandien yra vos vienas kitas – ten dažniau naudojamas amoniakas. Tačiau jeigu kalbame apie keltus, tai Norvegijoje jau vykdomi vandenilinių keltų projektai, o Lietuvoje uosto aptarnavimo laivas tampa įdomiu praktiniu bandymu, kuris leis suprasti realias technologijos galimybes“, – pabrėžia mokslininkas.
Didžiausią žaliojo vandenilio potencialą mokslo atstovai mato jūrų transporte ir pramonėje – trąšų gamyboje bei naftos perdirbime, kur vandenilis jau dabar naudojamas dideliais kiekiais. KTU mokslininko teigimu, jei Lietuva gebėtų daugiau žaliojo vandenilio pasigaminti vietoje, tai stiprintų energetinį savarankiškumą ir mažintų priklausomybę nuo geopolitinių svyravimų.
