Radioh.no rašo, kad antradienį Haugesiundo oro uoste stovėjęs „Wizz Air“ orlaivis tėškėsi uodega į žemę, nes keleivių išlaipinimo ir bagažo iškrovimo metu nesėkmingai pasiskirstė svoris.
V.Vaitiekūnaitė atkreipė dėmesį, kad jei iš pirmo žvilgsnio vaizdas ir atrodo juokingas, ši klaida galėjo kainuoti brangiai – pasibaigti rimtu orlaivio apgadinimu arba žmonių sužeidimais.
Norvegų žiniasklaida pranešė, kad per incidentą, kuris įvyko keleiviams išlipant iš lėktuvo ir iškraunant bagažą, niekas nenukentėjo.
Pasak oro uosto operacijų vadovo Jano Ove Solstrando, dėl per didelio kilogramų kiekio uodegoje orlaivis pasviro atgal. Jo teigimu, lėktuvas patyrė įlenkimą, todėl turi būti atliktas techninis patikrinimas.
Šis lėktuvas vėliau turėjo skristi į Gdanską – iš pradžių išskridimas buvo numatytas 12.30 val., tačiau dėl šio incidento atidėtas. Galiausiai keleiviai buvo skraidinami pakaitiniu „Wizz Air“ reisu ir išskrido 20.40 val.
Pasak norvegų žiniasklaidos, skrydžio denis nebuvo pažeistas, todėl greitai buvo imtasi priemonių padėčiai užtikrinti.
Bendrovė „Wizz Air“ šio klausimo norvegų žiniasklaidai nekomentavo. Tačiau „Wizz Air“ 15min patvirtino, kad išlaipinant keleivius iš GDN–HAU skrydžio, vykdyto pagal nuomos sutartį, lėktuvas pasviro dėl staigaus orlaivio pusiausvyros sutrikimo. Pasak bendrovės, visi keleiviai liko nenukentėję.
Tuo metu V.Vaitiekūnaitė socialiniame tinkle rašė, kad nors vaizdas atrodo juokingas, aviacijos inžinerijos požiūriu tai labai rimta.
„Kai keleiviai į orlaivį įlipa tik pro galines duris, jų svoris padidėja už orlaivio svorio centro – kritinio pusiausvyros taško aplink sparną.
Svorio centras turi neviršyti siauros ribos, kad būtų užtikrintas saugumas ant žemės ir skrydžio metu. Dauguma stovinčių lėktuvų sminga nosimi žemyn. Jei priekyje nėra svorio ar balasto (pvz., krovinio ar pilotų kabinos įgulos), pridėjus masės į galą (keleiviai), uodega nusileidžia, o nosis pakrypsta į viršų. Mažai pakrautame arba tuščiame orlaivyje šis disbalansas gali sukelti uodegos pasvirimą, kuris gali pažeisti fiuzeliažą arba padaryti įlaipinimą nesaugų“, – aiškino ji.
V.Vaitiekūnaitė paaiškino ir tai, kad paprastai įlaipinimas turi būti subalansuotas – pro priekines duris arba vienu metu pro priekines ir galines duris.
„Dėl šios priežasties reaktyviniai tilteliai dažnai jungiami prie priekinių. Tokie orlaiviai kaip „Boeing 737“ ar „Airbus A320“ gali fiziškai apvirsti, jei įlipant į orlaivį svorio centras atsidurs per daug toli lėktuvo gale“, – įspėjo ji.
Kaip oro linijos išvengia tokių atvejų? Pasak V.Vaitiekūnaitės, tam pasitarnauja nosies mechanizmo balastiniai svoriai, nuoseklios įlaipinimo procedūros, kai kurių lėktuvų antžeminiai užraktai arba uodegos stovai, kruopštus centrinės padėties stebėjimas, naudojant krovinių valdymo įrenginius arba skaitmenines krovinių planavimo sistemas.
„Tai nebuvo tik klaida. Tai buvo įlaipinimo protokolo pažeidimas, dėl kurio galėjo būti rimtai apgadintas orlaivis arba sužeistas žmogus. Visada pasitikėkite procedūromis – jas sukūrė aviacijos inžinieriai, kurie galvoja apie VISKĄ“, – perspėjo V.Vaitiekūnaitė.
