„Skycop“ duomenimis, per praėjusius metus 3 val. viršijusius vėlavimus ar atšaukimus patyrė mažiausiai 25 Lietuvos poilsiautojus skraidinę užsakomieji skrydžiai. Preliminariais skaičiavimais, toks probleminių užsakomųjų skrydžių rodiklis yra kiek didesnis nei reguliariuose skrydžiuose. Pernai su reikšmingais sutrikimais visoje Lietuvoje susidūrė ir 260 reguliariųjų skrydžių, tačiau jų šalyje vykdoma bent 10 kartų daugiau nei užsakomųjų, o pastariesiems būdingas sezoniškumas ir koncentracija Vilniaus oro uoste.
Bendrovės operacijų vadovas Sigitas Kačiušis komentuoja, kad vadinamieji „čarteriai“ gali būti kiek labiau linkę į vėlavimus dėl to, kad šiuos skrydžius vykdančios oro bendrovės dažnai turi mažesnį orlaivių parką bei siauresnį partnerių tinklą, todėl joms yra sunkiau rasti pakaitinius orlaivius ar įgulas nesklandumų atveju. Taip pat, kelionių organizatorių ir agentūrų paprastai užpildomi užsakomieji skrydžiai dažniausiai yra sausakimši ir orientuoti į poilsį, o tai gali ilginti registracijos, įlaipinimo, bagažo ir kitas procedūras.
„Kompensacijų kontekste užsakomieji atostogų skrydžiai turi savo specifiką. Pirmiausia, dauguma lietuvių jais skrenda į ES261 keleivių teisių mechanizme nedalyvaujančias Turkiją ar Egiptą, o šiuos reisus dabar dažniausiai vykdo minėtų šalių bei Ukrainos oro bendrovės. Tai reiškia, kad keliaujant į trečiąją šalį su trečiųjų šalių vežėjais, kompensacijų galima tikėtis tik patyrus reikšmingus sutrikimus išvykstant iš Lietuvos, bet ne grįžimo metu“, – sako S.Kačiušis.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad Turkija pernai įsivedė tam tikrą ES261 analogą, leidžiantį tikėtis kompensacijų ir keliaujant su šios šalies vežėjais visomis kryptimis, tačiau praktikoje rinka vis dar laukia taisyklių išaiškinimo, teismų precedentų ir kitų patikslinimų. Tad keliaujant už ES ribų, kompensacijų aspektu pranašumų gali turėti ES registruotos užsakomųjų skrydžių bendrovės, tačiau tai neturėtų būti lemiamu faktoriumi renkantis atostogas, juolab kad poilsiautojai ne visuomet gali iš anksto žinoti būsimą savo vežėją.
„Kitas niuansas susijęs su užsakomųjų skrydžių bendrovių kompensacijų procesais. Nors jie pastaraisiais metais šiek tiek patobulėjo, kompensacijų siekiantiems keleiviams ir toliau tenka vargti ieškant kompanijų puslapiuose neretai paslėptų ir turbūt tyčia pernelyg sudėtingų prašymų formų, patirti perteklinę biurokratiją ir kitus nepatogumus. Reguliariųjų skrydžių bendrovės taip pat nėra itin draugiškos kompensacijų siekiantiems keleiviams, tačiau jų dydis ir patirtis šiuos procesus per daugelį metų ištobulino kiek geriau nei „čarterių“ oro kompanijose“, – teigia S.Kačiušis.
„Skycop“ atstovas pastebi ir tai, kad užsakomųjų skrydžių bendrovės vengia informuoti keleivius apie jų teises. Tai iš dalies įrodo ir „Skycop“ turima statistika: nors „čarteriai“ paprastai yra sausakimši su 150-180 keleivių, didelėje dalyje pernykščių skrydžių dėl kompensacijų kreipėsi ir jas gavo vos po 20-30 proc. paveiktų žmonių. Pernai Lietuvoje būta ir tokių užsakomųjų skrydžių, kuriuose dėl kompensacijų kreipėsi ir jas gavo tik 15-20 proc. keleivių, nors pinigai būtų priklausę kiekvienam skridusiam.
„Mūsų praktika rodo, kad reguliariuose skrydžiuose dėl kompensacijų kreipiasi apie trečdalis paveiktų keleivių, tačiau užsakomuosiuose skrydžiuose ši dalis dar mažesnė. Galbūt dalis poilsiautojų problemas bando spręsti per kelionių organizatorius ir agentūras. Nuolat raginame keleivius pasinaudoti savo teisėmis: mūsų skaičiavimais, per metus reguliariaisiais ir užsakomaisiais skrydžiais keliaujantys lietuviai iš oro bendrovių neatsiima mažiausiai kelių milijonų eurų jiems priklausančių kompensacijų“, – komentuoja „Skycop“ operacijų vadovas.
Jo teigimu, dauguma Lietuvos keliautojų dėl kompensacijų kreipiasi praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po patirtų nesklandumų, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai kreipiamasi praėjus pusmečiui ar dar ilgiau. Kartais paveikti keliautojai kreipiasi dėl kompensacijų tik sužinoję, kad pinigai jau išmokėti kitiems bendrakeleiviams. Maksimalus kreipimosi terminas kiekvienoje valstybėje skiriasi, tačiau ES jis niekur nėra mažesnis nei metai.
Visgi susidūrus su 3 val. ar ilgesniais vėlavimais, skrydžių atšaukimais, atsisakymu įlaipinti ir susijusiais nesklandumais, S.Kačiušis pataria dėl kompensacijos nedelsiant kreiptis į aviakompaniją arba specializuotą bendrovę. Turizmo agentūrų ar kelionių organizatorių pagalba sutrikdytų skrydžių atvejais teoriškai taip pat yra įmanoma, tačiau jie gali būti nelinkę spręsti būtent su ES261 reglamentu susijusių klausimų.
Pagal ES261 reglamentą, kompensacijos už reikšmingus, oro bendrovės galioje esančius vėlavimus ar atšaukimus priklauso išvykstant iš ES oro uosto (nepriklausomai nuo oro linijos šalies) ir atvykstant į ES oro uostus su ES registruotomis avialinijomis.
Jei išvykstantis skrydis į galutinį oro uostą atvykti vėluoja daugiau kaip 3 valandas, keleiviams priklauso 250-600 Eur kompensacijos priklausomai nuo maršruto atstumo. Keleiviams taip pat gali priklausyti kompensacijos už atsisakymą įlaipinti, prarastą ar pažeistą bagažą, o tam tikrais atvejais galima tikėtis padengtų nenumatytų transporto ar nakvynės išlaidų.
