Anot ekonomisto, Baltarusija taiko „skaldyk ir valdyk“ strategiją – ir tai daro gana sėkmingai, nes Europos Sąjunga kol kas nesuformavo bendros pozicijos.
„Europos Sąjungoje trūksta vienybės. Jeigu kažkas daroma vienai valstybei (pavyzdžiui, Lenkijoje masiškai veržiasi nelegalūs migrantai ar Lietuvai siunčiami balionai, ar kitai šaliai taikomi kiti hibridinės atakos elementai), susidaro įspūdis, kad tai yra tos šalies problema. O Europos Sąjunga išreiškia tik gilų susirūpinimą“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Ž.Mauricas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vos Lietuvai uždarius paskutinius pasienio punktus su Baltarusija, Lenkija pranešė planuojanti atidaryti savo. Nors Lietuvos valdžia žadėjo šiuos veiksmus derinti su Latvija ir Lenkija, kol kas akivaizdaus rezultato nematyti.
„Sankcijos yra efektyvios tada, kai nėra galimybių, yra mažai galimybių arba tos galimybės yra ženkliai brangesnės tas sankcijas apeiti. Bet jei jie turi kitas alternatyvas, Baltarusijai didelės žalos nebūtinai bus, nes ji gali nukreipti srautus per Lenkiją“, – susirūpinimą reiškė ekspertas.
„Europos Sąjunga nebežaidžia pasaulinėje arenoje. Dabar irgi pasigirsta raginimų kreiptis į Donaldą Trumpą dėl to, kad Baltarusija nebeleistų balionų. Kreipiamasi ne į Europos Sąjungos lyderius, bet į JAV“, – pažymėjo jis.
Anot Ž.Maurico, jei tarp Europos Sąjungos šalių nebus vienybės, tai reikš Baltarusijos pergalę. Vis dėlto, paklaustas, kuri pusė patiria didesnį ekonominį skausmą, ekonomistas pabrėžė, kad žala daroma abiem pusėms.
„Baltarusija yra valstybė, kuri nori likti svarbia, turėti tam tikrus svertus derybose su Rusija, Kinija deda daug vilčių į Baltarusiją. Tai jai toks įvaizdžio aspektas nėra palankus. Mūsų pusėje yra susiskaldymas, tai sakyčiau, kad abipusė žala yra daroma“, – teigė laidos svečias.
Jis pasienio punktus su Baltarusija siūlė uždaryti nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios.
„Reikėjo imtis kardinalesnių priemonių ypač karo pradžioje, nes tu leidi per savo teritoriją kitos šalies kariuomenei daryti karinius veiksmus ir pulti konkrečiai Ukrainą, tai tiesiog reikėjo uždaryti visus kelius, taip prispausti ir pasakyti, kad jeigu jūs taip darysit, tada mes tų kelių neatversime, o jeigu ne, tada atidarysime“, – mintimis dalijosi Ž.Mauricas.
Jis prakalbo ir apie tai, kiek žalos Lietuvos ekonomikai daro skrydžių stabdymas. Nors trumpuoju laikotarpiu, anot jo, poveikis nesijaučia, ilguoju laikotarpiu kenčia mūsų reputacija, pasitikėjimas.
„Vienas signalas siunčiamas, kad mes nesugebame susitvarkyti, kitą signalą siunčiame, kad nesugebame paramos gauti iš kitų Europos Sąjungos šalių. Yra reali kritinė situacija“, – aiškino ekonomistas.
