Anot pareigūnų, naujoji Atvykimo / Išvykimo sistema (AIS) leis efektyviau valdyti sienų kontrolę ir saugumą – sistema generuos perspėjimus, jei asmuo viršys leistiną buvimo laiką, o taip pat kaups duomenis apie asmenis, kuriems buvo neleista įvažiuoti į ES teritoriją.
Šie duomenys, tam tikromis sąlygomis, esą galės būti naudojami kovai su terorizmu ir sunkių nusikaltimų tyrimams.
Sistema taip pat pagerins asmens tapatybės nustatymą, nes joje bus saugomi ne tik tapatybės, bet ir biometriniai duomenys – visi jie bus integruoti į bendrą duomenų bazę, prieinamą visoms dalyvaujančioms šalims.
Vidaus reikalų ministras: sistema užkirs kelią sukčiavimui
Laikinai einantis pareigas vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič Vilniaus oro uoste antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad AIS bus privaloma visiems trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į ES su trumpalaikėmis vizomis ar pasinaudojant beviziu režimu.
„Tokie asmenys turės registruotis AIS sistemoje, kur bus renkami jų biometriniai duomenys – pirštų atspaudai, veido atvaizdas. Visa informacija bus kaupiama centralizuotai, kad ją galėtų pasiekti visos ES valstybės. Tai leis matyti, kaip ir kur keliauja bet kurios šalies pilietis Šengeno zonoje“, – aiškino ministras.
Pasak jo, šiuo metu pasieniečiai turi vertinti antspaudus pasuose, kad nustatytų, ar nebuvo viršytas 90 dienų buvimo per 180 dienų laikotarpis. Naujoji sistema šią užduotį automatizuos.
„Pasieniečiai realiu laiku gaus pranešimą apie galimą pažeidimą. Ilgainiui visiškai atsisakysime antspaudų – duomenys bus saugomi elektroniniu būdu, matysis, kiek laiko asmuo buvo mūsų ekonominėje ar Šengeno zonoje“, – sakė V.Kondratovič.
Anot jo, sistema taip pat padės nustatyti, ar trečiosios šalies pilietis nesinaudoja keliomis tapatybėmis ar pasais.
„Girdime apie atvejus, kai sieną kertant naudojami skirtingų šalių pasai. Su AIS pagal biometrinius duomenis tokios manipuliacijos bus eliminuotos – bus aiškiai matoma, kas ir kada kirto sieną“, – teigė ministras.
VSAT vadovas: rizikos išlieka – sistema padės jas valdyti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pabrėžė, kad AIS yra reikalinga ne tik tvarkai užtikrinti, bet ir siekiant sustiprinti atsaką į galimas grėsmes.
„Šiandien visos grėsmės – taip pat ir hibridinės – yra įmanomos. Dauguma atvyksta su gerais ketinimais, tačiau negalime atmesti tikimybės, kad tarp jų gali būti ir asmenų, keliančių saugumo pavojų. Galimi ir bandymai vykdyti teroristinius išpuolius. Rizikos – labai didelės, ir jas įvardyti konkrečiai ne visada įmanoma“, – sakė R.Liubajevas.
Jo teigimu, šiuo metu srautai fiksuojami iš kaimyninių trečiųjų šalių – Baltarusijos, Rusijos, taip pat iš Ukrainos ir Sakartvelo.
„Turime Kaliningrado tranzitą. Rusijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje ar esantys šeimos nariai, gali atvykti tiek per oro, tiek per sausumos sienas. Fiksuojame jų atvykimą per reisus iš Stambulo, Kutaisio į Vilnių, taip pat per pasienio punktus“, – vardijo VSAT vadas.
Lietuvoje – per 2300 pažeidėjų
Pasak R.Liubajevo, naujoji sistema leis aiškiai matyti, ar asmuo neviršijo leistino buvimo termino.
Vien Lietuvoje 2024 m. buvo išaiškinti 2 308 trečiųjų šalių piliečiai, kurie Šengeno erdvėje praleido daugiau laiko nei leidžiama – t. y. ilgiau nei 90 dienų per pusmetį.
Kalbėdamas apie sistemos diegimą Lietuvoje, R. Liubajevas nurodė, kad procesas vyks palaipsniui.
„Pagal reglamentą valstybėms suteikta galimybė AIS diegti etapais. Lietuvoje pirmiausia pasirinktas Vilniaus oro uostas – čia mažiausi trečiųjų šalių piliečių srautai, tad lengviau pradėti. Vėliau sistema bus diegiama kituose oro uostuose, jūrų uostuose, galiausiai – sausumos postuose. Planuojame, kad per artimiausius šešis mėnesius sistema veiks pilna apimtimi visoje Lietuvoje“, – sakė jis.
Trumpai apie Atvykimo/Išvykimo sistemą (AIS)
- Kam taikoma AIS? Sistema taikoma ne ES piliečiams, kertantiems Šengeno erdvės išorės sienas, tiek tiems, kuriems reikalinga viza, tiek tiems, kuriems ji nereikalinga, jei leidžiamas trumpalaikis buvimas iki 90 dienų per 180 dienų.
- Duomenų kaupimas: sistema registruos ne ES piliečių, atvykstančių į 29 Europos šalis (įskaitant Šengeno erdvę ir asocijuotas valstybes), tapatybės, kelionės dokumentų ir biometrinius duomenis bei jų atvykimo ir išvykimo informaciją.
- Duomenų saugojimas: saugoma 3 metus, jei laikomasi buvimo taisyklių, ir 5 metus – jei viršijama leidžiama buvimo trukmė.
- Prieiga prie duomenų: turi pasienio kontrolės, migracijos ir vizų institucijos bei teisėsauga (įskaitant Europolą), siekiant užtikrinti saugumą ir kovoti su nusikalstamumu.
- Tikslas: sustiprinti sienų kontrolę ir saugumą, efektyviau valdyti buvimo laiką ir pagerinti asmens tapatybės nustatymą.
- Neapima: ES piliečių ir teisėtai ES gyvenančių asmenų.
