Sekite 15min Google
„Klaipėdos jūrų uostas itin svarbus šalies ekonomikai bei transportui. Būdamas modernus, universalus, efektyvus ir inovatyvus, jis laimi konkurencinę kovą ir yra tapęs didžiausiu uostu rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tai vienintelis Lietuvos jūrinis pramoninis langas į pasaulį, didžiausias šalies eksporto ir importo mazgas, energetinės nepriklausomybės garantas“, – jubiliejaus proga sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Per tris dešimtmečius Klaipėda iš regioninėje konkurencijoje savo vietos ieškojusio uosto išaugo į rytinės Baltijos pakrantės lyderį. Tačiau svarbiausias pokytis matuojamas ne vien perkrautų tonų skaičiumi: šiandien uostas generuoja ekonominę naudą visai Lietuvai, atveria pasaulio rinkas šalies pramonei, padeda pritraukti investicijas ir yra tapęs energetinio bei nacionalinio saugumo infrastruktūros dalimi.
Tai vienintelis Lietuvos jūrinis pramoninis langas į pasaulį, didžiausias šalies eksporto ir importo mazgas, energetinės nepriklausomybės garantas.
„Visa tai, ką dabar turime, yra ne vienos kartos darbas, ne vienos Vyriausybės. Tai yra 35-eri metai nuoseklaus darbo, drąsių sprendimų ir atsakomybės prisiėmimo, atvedę mus į tai, ką turime šiandien. Per ateinančius kelerius metus laukia didžiausias plėtros projektas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, susijęs su Klaipėdos uostu – pietinis uostas“, – kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Reikėjo pakeisti net mąstymą
1991-ieji, kai veiklą pradėjo Uosto direkcija, buvo ne tik naujos institucijos, bet ir naujo Lietuvos santykio su jūra pradžia. Buvęs ministras pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Abišala prisimena, kad atkūrus valstybę teko mokytis to, kam iki tol beveik nebuvo savarankiškos patirties.
„Jūrinė valstybė yra ne tik ta, kuri yra prie jūros, bet ir ta, kuri galvoja pasauliniu mastu. Lietuva visada galvojo apie savo kaimynus, bet negalvojo apie Indiją, Pietų Afriką ar Pietų Ameriką. Mums reikėjo pakeisti šitą mąstymą – suprasti, kad uostas yra mūsų, kad turime jį valdyti, tvarkyti ir iš jo uždirbti“, – teigė A. Abišala.
Jūrinė valstybė yra ne tik ta, kuri yra prie jūros, bet ir ta, kuri galvoja pasauliniu mastu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad dabartinis rezultatas prasidėjo nuo žmonių, kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais įsivaizdavo visiškai kitokį uostą.
„Uosto direkcija švenčia savo 35-metį. Žmonės, kurie ją kūrė, turėjo svajonę – jie turėjo galimybę nuvažiuoti ir pažiūrėti, kas dedasi Vakaruose. Pamatę, kaip viskas ten atrodo, jie ėmė svajoti, kad reikia kažką panašaus sukurti čia. Šiandien ta svajonė yra įgyvendinta – galime didžiuotis, kad uostas yra svarbus, reikšmingas ir žvelgia į labai tolimą perspektyvą“, – teigia A. Latakas.
6 proc. BVP: uosto poveikis tuo nesibaigia
Uosto ekonominę reikšmę galima išmatuoti skaičiais: su jo veikla siejama apie 6 proc. Lietuvos BVP, beveik 60 tūkst. susijusių darbo vietų, o pati Uosto direkcija kasmet į valstybės biudžetą sumoka apie 20 mln. eurų dividendų. Klaipėdos uostas, pernai perkrovęs 39 mln. tonų krovinių yra absoliutus lyderis tarp kaimyninių uostų. Šiemet jis užima apie 44 proc. Baltijos valstybių rinkos. Per Klaipėdą šalies gamintojus pasiekia žaliavos ir medžiagos, o Lietuvos produkcija iškeliauja į pasaulio rinkas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad geopolitiniams prekybos keliams keičiantis ši priklausomybė nuo savų jūrinių vartų tik stiprėja.
„Vidutinės ir stambios pramonės įmonės šiandien labai plačiai naudoja uostą. Mūsų logistika ir jos kaštai yra labai svarbūs, nes nuo to priklauso mūsų eksportas – kaip ir kur galime išvežti produkciją. Kuo toliau, tuo uosto reikšmė auga ir artimiausiais dešimtmečiais tik didės“, – teigė V. Janulevičius.
Tai svarbu ir investiciniam klimatui. Uostas investuotojui reiškia ne tik krantines ar terminalus, bet ir galimybę patikimai apsirūpinti žaliavomis, pasiekti eksporto rinkas bei aplink veikiančią transporto, energetikos ir pramonės infrastruktūrą.
Asociacijos „Investuotojų forumas“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas atkreipia dėmesį į dar vieną, įprastomis sąlygomis mažiau pastebimą pranašumą – savas uostas mažina Lietuvos priklausomybę nuo kitų šalių infrastruktūros ir jų politinių sprendimų.
„Jeigu mes neturėtume uosto ir mums reikėtų galvoti, kaip viską vežti per Latviją ar Lenkiją, tada tektų sekti, ką nuspręs kaimynai – leis ar neleis importuoti. Jeigu atsitiktų kažkas labai svarbaus, kaimynai pirmiausia galvotų apie save. Kas būtų be savo uosto? Atsakymo net nereikia ilgai ieškoti“, – sakė R. Valiūnas.
Jeigu atsitiktų kažkas labai svarbaus, kaimynai pirmiausia galvotų apie save. Kas būtų be savo uosto? Atsakymo net nereikia ilgai ieškoti.
V. Janulevičiaus teigimu, ateities uostas turėtų būti ne vien vieta, per kurią žaliavos įvežamos ar išvežamos. Aplink jį galėtų koncentruotis gamyba, perdirbimas ir energetika.
„Uosto plėtrą matau susijusią su perdirbimu. Užuot išvežę žaliavas, turėtume jas perdirbti čia, Lietuvoje, gaminti produktus ir tada juos eksportuoti. Turėdami pigią žaliąją energiją, galėtume perdirbti plastiką, aliuminį, plieną, gaminti produktus čia ir išvežti juos į kitas Europos rinkas“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Uosto investicijos keitė Lietuvos pramonę
Uosto proveržį galima matyti ne tik krovos statistikoje. Per tris dešimtmečius išaugo jūrinė inžinerinė pramonė, kuri šiandien konkuruoja tarptautinėse rinkose technologijomis ir inžinerinėmis kompetencijomis. Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika prisimena visiškai kitokią 1990-ųjų pradžią. Žlugus senajai ekonominei sistemai, įmonė prarado ankstesnes rinkas.
„Supratome, kad pasirinkimo nėra – arba turime rasti vietą tarptautinėje rinkoje, arba tiesiog išnyksime iš žemėlapio. Šiandien esame europinė įmonė, kuri remontuoja ir stato laivus klientams iš viso pasaulio“, – sakė A. Šileika.
Vienu svarbiausių lūžių jis vadina infrastruktūros modernizavimą ir investicijas, leidusias priimti didesnius laivus. Anot jo, Europai siekiant mažinti strateginę priklausomybę nuo kitų pasaulio regionų, naują impulsą gali gauti laivų statyba, atsinaujinanti energetika ir jūrinė inžinerija.
„Europa pradeda suprasti, kad laivų statybos negali prarasti kaip strateginės srities. Didelė dalis prekių gabenama laivais, todėl pernelyg didelė priklausomybė nuo kitų regionų kelia riziką. Grįžimas prie laivų statybos Europoje sudaro puikias sąlygas jūrinei inžinerinei pramonei augti ir vystytis“, – sakė VLG vadovas.
Europa pradeda suprasti, kad laivų statybos negali prarasti kaip strateginės srities.
Didžiausia plėtra nepriklausomo uosto istorijoje
Ambicingai į ateitį Klaipėdos uostas žvelgia ir šiandien. Per artimiausius ketverius metus Klaipėdos uosto direkcija investuos į projektus, didinsiančius uosto konkurencingumą, užtikrinsiančius krovos augimą bei reikšmingai prisidėsiančius prie veiklos tvarumo. Iki 2029-ųjų į visai Lietuvai svarbius Klaipėdos uosto vystymo sprendimus numatoma investuoti 775 mln. eurų.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad dabartiniai uosto pajėgumai jau artėja prie savo potencialo ribų, todėl tolesniam augimui reikės naujos infrastruktūros. Artimiausių metų ambicija – pietinio uosto plėtra, kuri turėtų atverti naujas teritorijas logistikai, pramonei ir kitoms veikloms. Šis istorinės plėtros projektas jau priartėjo prie darbų pradžios etapo.