Iš viso per protestą mašinistai bei kiti geležinkelio sektoriaus darbuotojai nedirbo 37 dienas ir tai buvo ilgiausias SNCF streikas per pastaruosius tris dešimtmečius.
Dėl vienos streiko dienos SNCF patirdavo apie 21 mln. eurų nuostolį, kas reiškia, jog streikai visiškai ištrynė 2017 metais įmonės pasiektą 679 mln. eurų pelną. Į su streiku susijusius nuostolius įskaičiuojamos prarastos įplaukos iš bilietų pardavimų, kompensacijos dėl atšauktų kelionių bei kitos išlaidos.
Tačiau tuo pat metu streikas SNCF veiklos išlaidas sumažino 140 mln. eurų, nes įmonei nereikėjo mokėti atlyginimų streikuojantiems darbuotojams, be to, mažesnis reisų skaičius taip pat reiškė sumažėjusias elektros išlaidas.
SNCF minėtuosius skaičius patvirtino naujienų agentūrai AFP bei ypač pabrėžė 160 mln. eurų, kuriuos įmonė išleido kompensuodama klientams, kurių kelionės buvo atšauktos dėl darbuotojų streiko.
Streikų dalyviai priešinosi vyriausybės planams panaikinti jų ypatingą statusą, kuris transporto sektoriaus darbuotojams garantuoja įvairias privilegijas ir lengvatas, įskaitant ankstyvą išėjimą į pensiją, nors vyriausybė teigė, kad tokios priemonės yra būtinos norint sumažinti kaštus bei pagerinti įmonės konkurencingumą.
Protestuojantys geležinkelininkai į savo pusę nepatraukė ir visuomenės – apklausos rodė, kad dauguma prancūzų nepritarė streikams.
Savo rinkimų kampanijos metu E.Macronas žadėjo reformuoti prasiskolinusią SNCF, mažinti Prancūzijos biudžeto deficitą bei supaprastinti viešąsias paslaugas.
Vyriausybė teigė prisiimsianti didžiąją dalį operatoriaus skolos, kuri sudaro apie 45 mlrd. eurų, bei per artimiausią dešimtmetį investuosianti 3,6 mlrd. eurų į geležinkelių infrastruktūros tobulinimą.
