Greta radijo ryšiu pranešama apie laivo atvykimą, informacinėse sistemose tikrinami dokumentai, kroviniai. Didžiuliuose ekranuose stebima grūdų krova, įplaukos kanalu judantis laivas. Dispečerinėje uostas – gyvas, nenutrūkstamai veikiantis mechanizmas, kuriam kiekvieną akimirką reikia budraus žvilgsnio ir greitos reakcijos.
Uosto dispečeriai vienu metu stebi skirtingas uosto vietas – terminalus, krantines, įplaukos kanalą. Vienur kraunami grūdai, kitur juda vilkikai, dar kitur ruošiamasi laivo atvykimui. Nužvelgiamas ir Melnragės molas – įspėjamieji ženklai nurodo, kur vaikščioti nevalia.
„Uosto dispečerinę galima vadinti pagrindinėmis uosto smegenimis. Čia ateina visa svarbiausia informacija, o vėliau ji perduodama tiems, kam reikia“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus inspektorius, pamainos vadovas Marius Rudnickas.
Klaipėdos uosto direkcijos Dispečerių grupės vadovė Renata Strazdauskienė dispečerinę įvardija uosto širdimi.
„Kaip širdis užtikrina nenutrūkstamą organizmo veiklą, taip dispečerinė visą parą palaiko uosto ritmą. Čia koordinuojamas laivų atplaukimas, išplaukimas ir peršvartavimas, locmanų, vilkikų bei pagalbinio laivyno darbas, tikrinami ir priimami laivų dokumentai“, – teigia ji.
Vieta, kur visas uostas kaip ant delno
M. Rudnickas didžiuojasi dirbdamas Klaipėdos uoste, kuris yra strateginis valstybės objektas. Jo, kaip ir čia dirbančių kolegų darbas reikalauja kasdienio budrumo. Dispečerinėje dirbantys žmonės stebi, koordinuoja ir nedelsdami reaguoja.
„Pagrindinis mūsų darbas – užtikrinti saugią laivybą Klaipėdos uoste. Iš čia išeina žinutė, kad laivas gali įplaukti arba išplaukti“, – aiškina M. Rudnickas.
Tačiau vien laivyba dispečerių darbas neapsiriboja. Jie stebi degalų tiekimo operacijas, pavojinguosius krovinius, krantinių būklę, oro ir vandens taršos rodiklius, triukšmo lygį, dronų skrydžius bei judėjimą prie strateginių objektų.
Kai ramybė baigiasi per minutę
Dispečerinėje viena pamaina gali būti rami, o kita – pilna įvykių.
„Diena dienai nelygi. Gali būti, kad porą valandų atrodo, jog nieko nevyksta, bet po to dvi valandas viskas būna labai intensyvu. Jeigu karas nevyksta, tai nereiškia, kad kareivių nereikia“, – šypsosi M. Rudnickas.
Vienoje pamainoje dirba trys žmonės. Nors kasdienybė paremta aiškiomis procedūromis, ne viską galima numatyti.
„Įsiminė atvejis, kai prieš keletą metų per Kalėdas naktį Melnragėje laivas buvo užplaukęs ant seklumos. Tą naktį dirbusi pamaina turėjo reaguoti į situaciją, kuri tikrai nebuvo kasdienė. Laimei, viskas baigėsi sėkmingai“, – prisimena M. Rudnickas.
Modernios technologijos
Laivo atvykimas į Klaipėdos uostą pradedamas derinti dar prieš jam pasiekiant Lietuvos krantus. Mažiausiai prieš parą per informacinę sistemą pateikiami dokumentai, tikrinami kroviniai, o pastaraisiais metais – ir sankcijų sąrašai.
„Anksčiau to nebuvo. Dabar atidžiai žiūrime, ar laivas patenka į sankcionuotų laivų sąrašą“, – sako dispečeris – koordinatorius Vytautas Andruškevičius.
Per pastaruosius metus dispečerių darbas gerokai pasikeitė. Sparčiai keičiasi technologijos, uostas ypač didelį dėmesį skiria taršos prevencijai ir saugumui.
„Technologijos palengvina darbą, bet kartu prideda ir naujų funkcijų. Stebime vandens taršos, oro, triukšmo daviklių rodmenis „, – sako V. Andruškevičius.
Ne mažiau dėmesio skiriama ir dronams. Uosto teritorijoje dronų skrydžiai, filmavimas ir fotografavimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai tam suteikiamas leidimas. Pastebėjus pažeidimą informuojama karo policija, o pažeidėjams gali grėsti ne tik bauda, bet ir įrangos konfiskavimas.
„Klausyti ir matyti“
Dispečeriu-koordinatoriumi V. Andruškevičius dirba jau daugiau nei du dešimtmečius. Paklaustas, kokių savybių reikia šiame darbe, atsako trumpai: klausyti ir matyti.
Šie du žodžiai dispečerinėje reiškia labai daug. Reikia girdėti radijo ryšį, telefono skambučius, pranešimus iš terminalų, informaciją iš laivų agentų ir kartu stebėti kamerų perteikiamus vaizdus bei vertinti situaciją visame uoste.
„Dienos eigoje žinome, į ką reikia fokusuotis. Prieš dvi paras jau matome, koks laivas atvyks, kur jis plauks, kada planuojamas užsakymas. Pagal tai ir stebime situaciją“, – pasakoja V. Andruškevičius.
Dispečerių grupės vadovė R.Strazdauskienė pabrėžda, kad dispečeris kiekvieną akimirką turi matyti bendrą situaciją uoste, tad svarbus atidumas detalėms, atsparumas stresui, gebėjimas dirbti komandoje, komunikaciniai įgūdžiai bei technologinis raštingumas.
R. Strazdauskienės teigimu, dispečeriai palaiko nuolatinį ryšį su laivų agentais, uosto naudotojais, krovos kompanijomis, Laivų eismo skyriumi, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru, Bendruoju pagalbos centru ir kitomis institucijomis, tad darbas yra itin įvairialypis.
„Kilus incidentui, dispečerinė tampa pirmuoju koordinavimo centru – nedelsiant informuojamos atsakingos tarnybos, siunčiami specialistai ir koordinuojami veiksmai, kad situacija būtų suvaldyta kuo greičiau. Nors šis darbas dažniausiai lieka nepastebėtas, būtent dispečerinėje susijungia visos uosto grandys“, – teigia R. Strazdauskienė.
Rytinė atidi „ekskursija“ po uostą
Prieš pradėdamas darbą M. Rudnickas turi savo ritualą. Priėmęs pamainą, jis per kameras „apeina“ visą uostą.
„Pasižiūriu, kas įvyko nuo tada, kai manęs nebuvo. Ar laivelis stovi ten, kur stovėjo, ar kas nors pasikeitė. Kiek savęs nori įdėti į šį darbą, tiek ir gauni“, – sako jis.
Perduodant pamainą aptariama visa svarbiausia informacija – kokie laivai stovi uoste, kokie kroviniai kraunami, kur gali kilti didesnė rizika, kokios operacijos numatytos artimiausiomis valandomis.
Dispečerių darbas gyventojams „plika akimi“ nematomas. Tačiau būtent čia, už ekranų ir telefonų, priimami sprendimai, nuo kurių priklauso, kad vienas svarbiausių Lietuvos strateginių objektų veiktų saugiai ir sklandžiai.
