SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sakė, kad, gilėjant euro zonos šalių skolų krizei, pastarasis ECB žingsnis buvo tikrai lauktas.
„ECB politika yra orientuota į ekonomikos augimo tikslą siekiant neužgniaužti tų paskutinių likučių, kuriuos dar demonstruoja euro zonos ekonomika“, – sakė ekonomistė.
Į infliaciją šiuo metu nėra orientuojamasi. Pagrindinis rūpestis – euro zonos krizė, ekonomikos augimas.
„Rinkos tikisi, kad ECB dar daugiau pirktų euro zonos valstybių obligacijų, taip pagelbėdamas įveikti ir skolų krizę“, – sakė V.Tauraitė.
Pigs skolinimasis
ECB sprendimas mažinti bazinę palūkanų normą sumažins ir paskolų palūkanų naštą Europos gyventojams.
„Gera naujiena tai buvo ir nuo lapkričio pradžios, kai matėme pirmąjį bazinės palūkanų normos sumažinimą. Nuo to laiko rinkos pakankamai intensyviai pradėjo tikėtis tolesnių palūkanų mažinimų ir pradėjo mažėti tarpbankinių palūkanų normos, kurios įskaičiuojamos galutiniam klientui. Sumažėjimas nėra žymus, bet visgi keli procentiniai punktai namų ūkiams šį tą reiškia“, – sakė ekonomistė.
Tuo metu banko DNB vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, maždaug 0,25 procentinio punkto galėtų pigti ir paskolos, visgi labai džiaugtis dėl ECB sprendimo nereikėtų.
„Paskolų palūkanos labai prikaluso nuo VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, už kurias Lietuvos komerciniai bankai pageidauja (pasirengę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) normos. Tačiau vis daugiau svorio tenka šalies rizikai, pačio skolintojo rizikai. Šiandien reitingų agentūra „Standart&Poor's“ pradėjo peržiūrėti bankų reitingus, ir jų galimas sumažinimas gali lemti ilgalaikį palūkanų augimą. Todėl čia labiau trumpalaikis, laikinas efektas“, – sakė ekonomistė.
Vos 1 proc. siekianti bazinė palūkanų norma yra istorinė – iki šios ribos palūkanos, kovojant su finansų krize, buvo sumažintos 2009 vasarą ir galiojo iki 2010 metų pabaigos.
