Šeštadienį paskelbtame pranešime pasaulinis skolintojas teigia, kad Europos šalys padarys „viską, kas įmanoma“, kad išbristų iš krizės.
Kita vertus pranešime, paskelbtame G20 finansų ministrų susitikime, TVF ir Pasaulio bankas nepateikė aiškaus atsakymo, ar pasaulinis fondas galės skolinti papildomai ir ar užteks turimų lėšų.
„Mūsų skolinimo galimybės, siekiančios 400 milijardų dolerių, šiuo metu atrodo pakankamos, bet jos nublanksta prieš pažeidžiamų šalių potencialius finansinius poreikius“, – sakė TVF vadovė Christine Lagarde.
TVF pranešime Vyriausybės taip pat buvo raginamos imtis žingsnių bankų sistemai sustiprinti.
Bankai, suteikę didžiules paskolas krizės paveiktoms Europos šalims, dabar yra spaudžiami investuotojų, išsigandusių, kad šios skolos niekada nebus atiduotos.
„Pažengusios ekonomikos turi užtikrinti, kad bankai turėtų tvirtas pozicijas ir gautų adekvatų finansavimą“, – teigiama pranešime.
Graikijos skolų panaikinimo neplanuoja
Savo ruožtu TVF ketina plėtoti mechanizmus padedant sunkumų turinčioms finansų institucijoms, veikiančioms valstybių viduje.
Didžiosios Britanijos iždo kancleris George'as Osborne'as teigė, kad visos euro zonos šalys susitarė, kad kovai su krize reikia ryžtingų veiksmų.
Kalbėdamas Vašingtone G.Osborne'as pabrėžė, kad Graikijos paskelbimas nemokia valstybe ir pusės skolų panaikinimas nėra tinkamas sprendimas.
„Niekas iš čia esančių to neplanuoja“, – sakė Didžiosios Britanijos iždo kancleris
G20 šalys Vašingtone dar penktadienį įsipareigojo vykdyti visus būtinus veiksmus, kad išsaugotų bankų sistemos ir finansų rinkų stabilumą.
Kol kas Vyriausybės vengia konkretumo, kokių veiksmų ketinama imtis. Daug investuotojų norėtų, kad euro zonoje būtų išleistos obligacijos, garantuojamos visų 17 euro zonos šalių, tačiau tam priešinasi nemažai politikų, ypač iš Vokietijos.
Liepą Europos šalių finansų ministrai pasiūlė suteikti daugiau lankstumo Europos finansinio stabilumo fondui, leidžiant jam pirkti vyriausybių obligacijas ir taip sumažinant skolinimosi kaštus smarkiai prasiskolinusioms šalims. Iki šiol dėl tokio pasiūlymo nėra iki galo sutarta.
Nori griežtesnių priemonių
Ekpertai sako, kad norint nuraminti įtemptus investuotojų nervus, reikėtų imtis kur kas griežtesnių priemonių.
Jimas O'Neillas, „Goldman Sachs Asset Management“ vadovas, mano, kad šio savaitgalio susitikimas Vašingtone galėjo tapti pradžia koordinatuomies veiksmams kovoje su Europos skolų krize, kuri sukėlė nestabilumą akcijų rinkose.
„Vienintelis dalykas, kuris pasauliui padėjo 2008-aisiais, buvo nuoširdus bendradarbiavimas tarp G20 šalių. Faktas, kad jos visos dabar Vašingtone, rodo, jog galime tikėtis reikšmingų šių šalių veiksmų dar iki kito G20 susitikimo, planuojamo lapkritį Prancūzijoje“, – sakė ekspertas.
Savaitgalio susitikimas vyko po dar vienos nepastovios savaitės pasaulio akcijų biržose.
Europoje pagrindiniai akcijų indeksai Londono, Paryžiaus ir Frankfurto biržose per savaitę nukrito maždaug 4 proc.
