Šie klausimai tampa ypač aktualūs tuomet, kai kalbama apie teisingą perėjimą prie klimatui neutralios visuomenės – tokį perėjimą, kuris būtų ne tik efektyvus, bet ir socialiai jautrus. Norint suprasti, ar visuomenė tam pasirengusi, svarbu atsigręžti ne tik į politinius dokumentus ar strategijas, bet ir į pačių žmonių nuomonę bei patirtis.
2025 metų pabaigoje Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslininkų dr. Linos Volodzkienės ir prof. dr. Tomo Baleženčio užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė Spinter tyrimai atliko reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, leidžiantį pažvelgti į šį klausimą iš visuomenės perspektyvos. Tyrime apklausti 1027 suaugę Lietuvos gyventojai, siekiant įvertinti jų požiūrį į klimato sprendimų teisingumą, dalyvavimą juos priimant ir socialinius iššūkius pereinant prie klimatui neutralios visuomenės.
Rezultatai atskleidžia gana įdomų ir daugiasluoksnį paveikslą: visuomenė vertybiškai palaiko teisingų klimato sprendimų idėją, tačiau praktiniame lygmenyje jaučia nemažai baimių, abejonių ir socialinių skirtumų, galinčių trukdyti šiam principui tapti realybe.
Teisingumo idėja – palaikoma, bet dar ne iki galo suprasta
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – stiprus visuomenės pritarimas teisingumo principui klimato politikoje. Net 73 proc. gyventojų sutinka, kad sprendimai dėl klimato turėtų būti priimami taip, kad būtų teisingi tiek vyrams, tiek moterims, tiek skirtingoms socialinėms grupėms.
Tai rodo, kad visuomenė supranta: klimato politika negali būti neutrali socialiniu požiūriu. Ji neišvengiamai paliečia skirtingas žmonių grupes – pagal pajamas, gyvenamąją vietą, amžių ar socialinį statusą. Todėl dauguma gyventojų tikisi, kad sprendimai bus priimami atsižvelgiant į šiuos skirtumus.
Vis dėlto, nors teisingumo principas palaikomas, jo turinys visuomenėje dar nėra iki galo apibrėžtas. Tai rodo gana didelė dalis respondentų, neturinčių aiškios nuomonės apie tai, kaip konkrečiai turėtų būti užtikrinamas teisingumas klimato politikoje. Kitaip tariant, žmonės pritaria idėjai, tačiau dar tik formuoja supratimą, kaip ji turėtų būti įgyvendinta praktikoje.
Skirtingi klimato kaitos padariniai: ar visuomenė tai suvokia?
Vienas iš esminių teisingo klimato sprendimų principų – pripažinimas, kad klimato kaitos padariniai nevienodai veikia skirtingas visuomenės grupes. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė šiuo klausimu pasidalijusi.
38 proc. gyventojų mano, kad planuojant klimato politiką būtina įvertinti, jog vyrai ir moterys gali patirti skirtingus sunkumus dėl klimato kaitos, tačiau 35 proc. su tuo nesutinka.
Šie skaičiai rodo, kad visuomenėje dar nėra vieningo supratimo apie socialinius klimato kaitos padarinius. Vieni žmonės klimato politiką suvokia kaip visiems vienodai taikomą sistemą, kiti jau pastebi, kad skirtingos socialinės grupės turi nevienodas galimybes prisitaikyti prie pokyčių.
Šis skirtumas svarbus, nes nuo jo priklauso ir visuomenės pasirengimas diferencijuotoms klimato politikos priemonėms – pavyzdžiui, tikslinėms subsidijoms mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ar papildomai paramai pažeidžiamoms grupėms.
Dalyvavimas sprendimų priėmime: ar klimato politika yra „bendras reikalas“?
Teisingi klimato sprendimai neįmanomi be visuomenės įtraukimo. Jei žmonės jaučiasi tik pasyvūs sprendimų gavėjai, o ne aktyvūs jų kūrėjai, pasitikėjimas klimato politika gali mažėti.
Tyrimas rodo, kad 68 proc. gyventojų mano, jog moterys jų gyvenamoje vietovėje turi tokias pat galimybes kaip vyrai dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su klimato politika – pavyzdžiui, dėl šildymo, transporto ar aplinkosaugos priemonių.
Tačiau kartu net 13 proc. su tuo nesutinka, o dalis neturi aiškios nuomonės. Tai rodo, kad nors formalios galimybės dalyvauti sprendimuose egzistuoja, realus įsitraukimas gali būti nevienodas.
Dar svarbiau, kad 37 proc. gyventojų norėtų daugiau dalyvauti sprendžiant energetikos ar klimato klausimus savo bendruomenėje, tačiau 16 proc. teigia neturintys tam laiko ar galimybių, o beveik trečdalis nurodo, kad tokie klausimai jų nedomina.
Tai atskleidžia svarbią problemą: net jei žmonės teoriškai gali dalyvauti sprendimų priėmime, praktiniai barjerai – laiko trūkumas, informacijos stoka ar motyvacijos nebuvimas – gali riboti jų realų įsitraukimą.
Pažeidžiamos grupės: visuomenė mato rizikas
Teisingo klimato sprendimų priėmimo klausimas ypač aktualus kalbant apie pažeidžiamas visuomenės grupes. Tyrimas atskleidė, kad net 73 proc. gyventojų mano, jog vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje yra labiau pažeidžiami energetikos skurdo.
Taip pat pusė apklaustųjų mano, kad energetikos perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių gali turėti neigiamą poveikį vyresnio amžiaus žmonėms.
Šios nuostatos rodo, kad visuomenė suvokia galimas socialines klimato politikos pasekmes ir baiminasi, jog pokyčiai gali padidinti atskirtį tarp skirtingų gyventojų grupių.
Toks jautrumas socialiniams aspektams gali būti vertinamas ir kaip teigiamas signalas – visuomenė ne tik palaiko klimato tikslus, bet ir nori, kad jie būtų įgyvendinami atsakingai, nepaliekant pažeidžiamiausiųjų nuošalyje.
Palaikymas tikslams, bet atsargumas priemonėms
Įdomu tai, kad nors visuomenė palaiko klimato tikslus ir teisingumo principą, praktinis pasirengimas konkrečioms priemonėms yra kur kas atsargesnis. Pavyzdžiui, net 65 proc. gyventojų nesutiktų mokėti daugiau už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių.
Taip pat 41 proc. respondentų nesutiktų sumažinti savo namų ūkio energijos vartojimo siekiant stabdyti klimato kaitą, o sutinkantieji dažniausiai pasirengę tik nedideliems pokyčiams.
Šie rezultatai rodo, kad visuomenė palaiko klimato politikos tikslus vertybiniu lygmeniu, tačiau nori, kad jų įgyvendinimas būtų socialiai teisingas ir ekonomiškai pakeliamas.
Ar visuomenė pasirengusi teisingiems klimato sprendimams?
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos visuomenė yra pasirengusi teisingam klimato sprendimų priėmimui vertybiniu lygmeniu – dauguma gyventojų pritaria socialinio teisingumo principui klimato politikoje ir suvokia galimas socialines rizikas.
Tačiau praktinis pasirengimas vis dar susiduria su iššūkiais. Ekonominiai skirtumai, energetinis pažeidžiamumas, nevienodas dalyvavimas sprendimų priėmime ir nepakankamas aiškumas dėl socialinių klimato kaitos padarinių rodo, kad teisingas perėjimas prie klimatui neutralios visuomenės nebus automatinis procesas.
Kitaip tariant, visuomenė yra pasirengusi teisingumo idėjai, bet dar tik mokosi ją įgyvendinti praktikoje. Ir būtent nuo to, kaip klimato politika sugebės suderinti aplinkosaugos tikslus su socialiniu jautrumu, priklausys ne tik jos sėkmė, bet ir visuomenės pasitikėjimas ateities pokyčiais.
Šiame straipsnyje pristatomi rezultatai gauti įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuotą projektą Nr. S-PD-24-131.
Pranešimą rengė Lina Volodzkienė ir Tomas Baležentis, Lietuvos socialinių mokslų centras, Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas.
