Kelia vis didesnę grėsmę aplinkai
Baltijos ir Šiaurės jūrose pastebimai daugėja senų, prastai prižiūrimų tanklaivių bei krovininių laivų, kurių veikla kelia padidintą avarijų ir taršos riziką. Tarp jų – Rusijos šešėlinis laivynas, sudarytas iš pavojingai pasenusių tanklaivių, naudojamų Maskvos naftos produkcijai transportuoti nepaisant tarptautinių sankcijų. Šie laivai vykdo operacijas be draudimo, be aiškios nuosavybės struktūros ir dažnai išjungia sekimo sistemas, taip tiesiogiai keldami pavojų aplinkai.
Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad tokie senstantys laivai kelia itin didelę naftos išsiliejimų grėsmę, ypač sekliose ir jautriose Baltijos jūros zonose. Neprižiūrėtų laivų fūros ir nevaldomi teršalų išleidimai gali užteršti pakrantes, sunaikinti žuvų buveines ir smarkiai paveikti vietos žvejybą. Be to, pasenę laivai gali pažeisti povandeninę infrastruktūrą – elektros ar telekomunikacijų kabelius bei dujotiekius – o tai gali sukelti ilgalaikę ekologinę ir ekonominę žalą.
Rusijos šešėlinis laivynas yra ypač rizikingas: kaip nurodo „Centre for Research on Energy and Clean Air“, naftos išsiliejimo, kurį sukeltų toks laivas, valymo darbai Europos mokesčių mokėtojams galėtų kainuoti iki 1,4 mlrd. eurų. Valstybių atsakomybė taip pat apsunkinama – jei toks laivas sukelia taršą, dažnai neįmanoma nustatyti tikrojo savininko ar pareikalauti draudimo išmokų.
Tarptautiniu lygmeniu situacija nelieka nepastebėta. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) 2023 m. priėmė rezoliuciją, kurioje apibrėžė „šešėlinį laivyną“ kaip laivus, vykdančius neteisėtas operacijas siekiant apeiti sankcijas, išvengti saugos ir aplinkosaugos taisyklių ar draudimo reikalavimų. 2025 m. IMO teisinis komitetas pradėjo naują reguliacinę iniciatyvą, skirtą sustiprinti valstybių galimybes užkirsti kelią tokiems laivams.
Pavyzdžiai rodo, kad rizika nėra teorinė. 2024–2025 m. keli tariamai šešėlinio laivyno laivai sukėlė incidentus Europoje:
- „Eventin“, gabenantis 99 000 tonų naftos, neteko manevringumo Baltijos jūroje (2025 m. sausis);
- „Eagle S“ įtariamas pažeidęs povandeninius kabelius tarp Estijos ir Suomijos (2024 m. pabaiga);
- „Innova“ paliko 23 km naftos juostą prie Škotijos krantų (2025 m. kovo 12 d.);
- „Aruna Gulcay“ du kartus buvo siejamas su dideliais naftos išsiliejimais Adrijos jūroje (2024 m. lapkritį ir 2025 m. vasarį).
Šie incidentai liudija, kad senstantys laivai, ypač Rusijos šešėlinis laivynas, kelia realų ir besiplečiantį pavojų Europos jūroms. Valstybių uostų ir vėliavos jurisdikcijos institucijos raginamos griežčiau taikyti tarptautines taisykles, kad būtų apsaugotos Baltijos ir Šiaurės jūrų ekosistemos – vienos labiausiai pažeidžiamų pasaulyje.
