2008-12-13 19:57

Netikėta bėgančiųjų stotelė

Kažkur toli nuo mūsų, kokiame nors Kinijos kalnų kaimelyje, žmonės sėdi ant namų slenksčių ir medituodami rūko pypkes...
Foto naujienai: Netikėta bėgančiųjų stotelė
Gretos Skaraitienės nuotrauka / zmones24.lt

Kažkur toli nuo mūsų, kokiame nors Kinijos kalnų kaimelyje, žmonės sėdi ant namų slenksčių ir medituodami rūko pypkes, laikas tarsi nejuda, o gyvenimas šliaužia tokiu pat ritmu, kokiu auga ryžiai vandens užlietoje dirvoje... Bet visa tai - taip tolima ir svetima, kad beveik neįtikėtina. Užtat labai savas atrodo kasdienis bėgimas, vienu metu skambantys trys mobilieji telefonai, automobilių spūstys gatvėse, šimtai darbų ir nuolatos persekiojantis jausmas, kad ko nors nespėjai. Prie jų pridėjus skubotą vakarienę pakelės degalinėje ir miego stygių, netrukus ateina poilsio metas - tik, gaila, ne Kinijos kalnų kaimelyje, o artimiausioje ligoninėje.

Pramogų pasaulio atstovus diagnozė „organizmo išsekimas" persekioja dar dažniau: jų dienotvarkėje dažnai nebūna jokios tvarkos, o priverstinis naktinis gyvenimas išsunkia ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Atsidūrę medikų rankose, jie pažada sau ir kitiems liautis save eikvoję. Tačiau tai ne visada pavyksta: voverės ratas vėl įsisuka, ir tenka bėgti iki kitos stotelės.


Gyvenimo būdas - darbas


Laidos „Paparacai" prodiuseris Edvardas Žičkus (24) net sutriko, kai klinikų medikai pasiteiravo, ką veikia laisvalaikiu. Tokio termino Edvardo dienotvarkėje iki šiol tiesiog nebuvo. Gyvenimo būdas buvo darbas. „Nuo vasaros, kai ėmiau ruoštis naujam televizijos sezonui, neturėjau nė vieno laisvo savaitgalio, - suskaičiuoja. - Visus vakarus praleidau darbe. Turiu puikią komandą, kuria pasitikiu, bet vis tiek neatsikratau įpročio viską daryti pats. Kas nors iš kolegų užsisėdi iki vėlumos - aš sėdžiu šalia. Kas nors išspaudžia: „Nebegaliu", aš tuoj pasisiūlau: „Gerai, duok, aš padarysiu." Imuosi krūvio ir atsakomybės už visus. Žinau žinau, tai darboholiko ir maksimalisto savybė... Bet nežinau, kaip jos atsikratyti."

Tokios prabangos kaip pietūs vidury dienos Edvardas nesivaikė: „Yra minutė - pavalgai, nėra - ir nereikia." Šaldytuvą dažniausiai šturmuodavo vidurnaktį grįžęs namo. Nemiga jam atrodė nebaisi, kol pats to nepatyrė: vaduodamasis nuo jos, net išbandė deguonies prisotintą baro kamerą. „Eidavau miegoti antrą, o prabusdavau ketvirtą valandą, - prisimena neseną patirtį. - Gulėdavau atmerktomis akimis ir galvodavau: greičiau ateitų septynios, tada galėčiau važiuoti į darbą."

Nieko nuostabaus, kad vieną dieną, užuot važiavus į darbą, prodiuseriui teko užsukti į klinikas. Paauglystėje turėjęs bėdų dėl širdies pajuto, kad jos vėl ne už kalnų. Atlikę tyrimus, medikai nustatė organizmo išsekimą ir mažakraujystę. „Trys minutės iki ligoninės", - konstatavo.

Tai Edvardą privertė stabtelėti. Jis nusipirko lėktuvo bilietą į Italiją ir su televizijos vadovybe susitarė, kad iki sausio pradžios pasitraukia. Ar užteks nedarbingumo pašalpos? „Apie tai net negalvojau, - prisipažįsta. - Dabar pinigai man nesvarbūs. Daviau sau daug kitokių pažadų: noriu išsimiegoti, pailsėti, paskaityti knygą, atgauti kvapą. Noriu valgyti sveiką, subalansuotą maistą, gal net atsisakyti mėsos. Noriu nieko neveikti ir apie nieką negalvoti. Per atostogas tikrai nedirbsiu - na, nebent kartą kitą atsiversiu nešiojamąjį kompiuterį, įmerkęs kojas į baseiną... Grįžęs iš Italijos, važiuosiu pas tėvus - jų nemačiau du mėnesius. Tikiuosi, mama palepins... Ir dar tikiuosi, kad visiems laikams supratau: darbas ir karjera - labai svarbu, bet sveikata - svarbiausia."


Savaitė su kateteriais


Dainininkui Deividui Norvilui-Deiviui (28) praėjęs pavasaris buvo vienas sunkiausių laikotarpių per visą karjerą. Jis laikė paskutinius egzaminus Muzikos ir teatro akademijoje, daug koncertavo ir vis dažniau pajusdavo silpnumą. „Visos negerovės susidėjo į vieną, - prisimena. - Koncertų maratonas, trumpos miego valandos, priekabi pavasario saulė... Tąkart koncertavau Šakiuose. Saulė taip spigino į veidą, kad pamaniau: puiku, gražiai įdegsiu. Jaučiausi prastai, bet koncertą ištvėriau. Jam pasibaigus iškart sėdau į automobilį - laukė koncertas Nidoje." Tačiau Nidos Deivis su drauge Renata nepasiekė. „Pakeliui pylė karštis ir krėtė šaltis. Atstovėjęs didžiulę eilę prie kelto, pasakiau Renatai, kad važiuoju į ligoninę, - liūdnai pasakoja. - Į Klaipėdos jūrininkų ligoninę užsukau tik pasitikrinti, o likau joje visą savaitę."

Deivis iki šiol dėkingas medikams už tai, kad šie labai rūpinosi ir pastatė jį ant kojų. „Lašinės, kateteriai, antibiotikai, - vardija rimtas pagalbos priemones. - Matyt, buvau visiškai perdegęs..." Iš ligoninės atlikėjas išėjo jausdamasis kur kas geriau. Tačiau didelių vilčių, kad nuo šiol gyvens kitaip ir saugos sveikatą, nepuoselėja: „Suprantu, kad reikia stengtis patirti mažiau streso, reguliariai valgyti, ilsėtis. Bet gyvenant tokiu tempu tai neįmanoma. Aš galiu tik rinktis: arba dirbu šį darbą, žinodamas liūdnas pasekmes, arba ne."


Vietoj mišrainės - obuolys


Nenustebkite klinikoje sutikę grupės „69 danguje" narę Nijolę Pareigytę (24), duodančią kraujo tyrimams. Sveikatos sutrikimai ir ją atginė pas medikus. „Pramogų pasaulyje labai lengva patirti, kas yra organizmo išsekimas ir depresija, - tvirtina mergina. - Mes gyvename visai kitu ritmu nei normalūs žmonės: naktį dirbame, dieną bandome užmigti, bet nepavyksta, biologinis laikrodis persisuka ir pameta rodykles... Visi darome tą pačią klaidą: nesusirūpiname sveikata tol, kol nepargriūvame." Užklupusi nemiga jai buvo pirmasis pavojaus varpelis. „Vos užmigusi pabusdavau ir būdavau pasiruošusi šokti iš lovos, - prisimena Nijolė. - Medikai konstatavo: nusilpusi mano imuninė sistema. Nenorėjau, kad tai virstų rimta liga, todėl ėmiausi ją stiprinti."

Dainininkei atliekamos įvairios procedūros, masažai, teko išbandyti ir baro kamerą. „Pirmą sykį įspėjo, kad kameroje galiu neužmigti, patirti klaustrofobiją, - teigia ji. - Bet vos padėjusi galvą taip giliai įmigau, kad net pabudusi neatsikračiau mieguistumo..." Dabar Nijolė ypač rūpinasi subalansuota mityba. „Seniau prieš koncertą nusipirkdavau indelį mišrainės, užgerdavau ją energiniu gėrimu ir įsivaizduodavau, kad pavalgiau, - kaltai šypteli. - O dabar vietoj mišrainės mano automobilyje rastumėte obuolių. Skanauju vaisių, vengiu pieno produktų ir netgi prisiverčiu valgyti žuvų, nors vaikystėje mano mama dirbo žvejybos uoste ir jos man buvo labai atsipykusios... Ir alkoholio vengiu - jis stabdo medžiagų apykaitą. Neseniai buvo mano gimtadienis, teko gydytojos atsiprašyti, kad tris dienas pažeisiu nustatytą mitybos režimą. Bet dabar vėl tikiuosi grįžti į teisingą kelią."


Pietauti - į degalinę


Atlikėjas Arvydas Martinėnas-Vudis (22) organizmo išsekimo padarinius jau gramzdina į užmarštį: jis tai patyrė prieš porą metų, kai rengėsi leisti pirmąjį savo albumą ir keliavo po Lietuvą kaip realybės šou „Kelias į žvaigždes" Padėkos turo dalyvis. „Prastai miegojau, iš nosies nuolat pasipildavo kraujas, trūko vitaminų", - paprastais žodžiais įvardija nemalonią būseną. Vaikinui teko atsisakyti koncertų ir patirti gydytojų rūpestį. „Pervargimas", - pareiškė jie, ir dainininkas atsidūrė lovoje.

Kelių dienų poilsio pakako, kad nuovargis praeitų. Be to, Vudis išmoko pamoką apie subalansuotą maistą ir režimo naudą. „Retsykiais vis dar užsuku „pietauti" į degalinę, tačiau bent jau žinau, kad negerai elgiuosi, - nusišypso. - Klausau mamos pamokymų maitinimosi tema. Šią savaitę pradėsiu lankyti sporto klubą, nes jaučiuosi pernelyg užsisėdėjęs studijoje. Rūpintis sveikata padeda ir draugė Sandra: vakar sunegalavau, tai ji į lovą atnešė ramunėlių arbatos..."


Teko atsisakyti sporto klubo


Andriaus Rimiškio 
(21) karjeros vingiai iki šiol daug kam kėlė nuostabą: populiarus dainininkas, vieną po kito leidžiantis albumus ir vos spėjantis vykti į koncertus, lyg neturėdamas ką veikti dar ėmėsi vadovauti statybos firmai ir sporto klubui. Kurį laiką jam pavyko suderinti šiuos darbus, bet kai keletą kartų nualpo, medikai privertė atsitokėti.

„Gyvenime laikausi principo: kol jaunas, tol pjauk", - mėgina teisintis Andrius. Gydytojams nustačius organizmo išsekimą ir prirašius vaistų, procedūrų, jis suprato: tai ne juokas. „Reikia išmokti mylėti save", - įsiminė medikų frazę, ir rado laiko aštuonioms dienoms ištrūkti į Siciliją. Važiavo ten vienas, bet nenuobodžiavo, - mėgavosi gražia gamta, tyru oru ir poilsiu. „Vis dėlto jo buvo per mažai, - pripažįsta. - Vos pradėjus atsigauti, teko grįžti į Lietuvą: baigti ir pristatyti albumą, nufilmuoti DVD, pasirūpinti sporto klubu... Paaiškėjo liūdna tiesa: kai savaitę atitrūksti, reikalų susikaupia dar daugiau."

Sicilijoje Andrius turėjo laiko apmąstymams. Supratęs, kad ko nors reikia atsisakyti, viską pasvėrė ir nutarė palikti sporto klubą, nes statybos - pelningesnis verslas. „Ekonominė krizė neaplenkė ir manęs, - neslepia. - Dabar tenka verstis per galvą, kad gyvenčiau taip, kaip iki šiol. Bet supratau, kad visų pinigų neuždirbsiu, o praradęs sveikatą galiu ir tuos uždirbtus prarasti. Iškritus sniegui susirgau gripu: aš labai retai sergu, taigi gripas buvo dar vienas priminimas, kad mano imuninė sistema nusilpusi ir kad teisingai pasielgiau atsisakęs vieno darbo."

Atlikėjas vis dar nesijaučia tvirtas ir pailsėjęs, bet šventinį maratoną tikisi atlaikyti. Apie normalias atostogas pagalvos ne anksčiau kaip sausį. Ar mergina dėl to nepriekaištauja? „Ne, Vaida irgi labai užsiėmusi studijomis ir šokiais, - mosteli ranka. - Mes abu - jaunatviški maksimalistai, nepasimokome iš savo klaidų. Bet toks gyvenimas."


Sumažino cigarečių kiekį


Interneto svetainės frype.lt įkūrėjas ir vadovas Aras Vėberis (33) šiuo metu tenkinasi priverstinėmis atostogomis. Ilsėtis jį privertė, žinoma, gydytojai: pats turbūt nebūtų prisiruošęs, kaip neprisiruošė visus pastaruosius ketverius metus.

„Mane stebina žmonių požiūris, esą interneto verslas - vieni niekai, - teigia jis. - Ech, kaip lengva! Porą valandų paminkei kompiuterio klavišus, ir viskas puiku! Anaiptol. Tai juodas darbas be poilsio dienų ir savaitgalių."

Organizmo išsekimas artėjo pamažu. Pajutęs pirmuosius negalavimus, į internetą paniręs Aras pamanė susirgęs gripu. Tačiau „gripas" vis nesitraukė, tad teko kreiptis į gydytoją, o ši, atlikusi daugybę tyrimų, tik išplėtė akis: „Jūs išprotėjote?.." „Iš tiesų pastaruoju metu gyvenau nelabai teisingai, - prisipažįsta Aras. - Mažai miegojau, daug dirbau, dar daugiau rūkiau - porą pakelių per dieną... Gavau mėnesį lovos režimo, vaistų į raumenis ir veną."

Daktarų nurodymus jis vykdo - netgi sumažino cigarečių kiekį iki pakelio per dieną. Dėl lovos režimo, tiesa, kartais būna išimčių: porai valandų nuvažiuoja į darbą. „Sveikata - svarbiausia, bet gyvenimas juk nesustoja, - aiškinasi. - Sesija ant nosies: Muzikos ir teatro akademijoje studijuoju audio- ir vizualinio meno vadybą, po Naujųjų ginsiu magistro darbą. O paskui, pažadu, vyksiu į šiltuosius kraštus..."


Pasaulio garsenybės - taip pat ne geležinės


Serialo „X failai" žvaigždė Gillian Anderson (40) pasijuto išsekusi po didžiajam ekranui skirtos juostos „X failai: aš noriu tikėti" filmavimo. Agentės Skali vaidmenį joje atliekanti aktorė prisipažino išeikvojusi paskutines jėgas. Labiausiai ją išvargino sunkios fizinės užduotys: keturiasdešimtmetė suprato negalinti reikalauti iš savęs tiek, kiek jaunystėje.


Išsekimo neišvengė ir „X failų" kūrėjas Chrisas Carteris (52): dėl pervargimo ir nemigos šį rudenį jam teko gulėti ligoninėje.


Leonardo Dicaprio (34) pasijuto fiziškai ir psichiškai išsekęs po Ridley Scotto veiksmo trilerio „Melo pinklės" filmavimo. Jį išsunkė kankinimo scenos, kurtos viduramžių kankinimų kameroje. Aktorius kelias dienas gydėsi, nes jautėsi labai blogai.


Jennifer Lopez (39) yra patyrusi nervinį išsekimą. Filmuodamasi juostoje „Enough", ji palūžo nuo didelės darbų naštos: aktorė, dainininkė, įvairių kolekcijų autorė tiesiog suprato nebespėjanti gyventi. Atsisakiusi medikų siūlomų vaistų ir psichoterapeuto paslaugų, mėgino padėti sau kurį laiką nutraukdama bet kokią veiklą.


Vasarą Tibeto lyderis Dalailama buvo atšaukęs visas užsienio keliones. Gydytojai pripažino, kad tremtyje gyvenantį 73-ejų dvasininką vargina išsekimas. 1989 metų Nobelio premijos laureatas gydėsi Mumbajuje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą