„Aš tingiu, pavargau nuo balių ir nuo chebros. Man tai nebe poilsis“, – priduria Deivis, žingsniuodamas mišku su šunimi. Pokalbis su juo – kaip ėjimas per vasarišką taką: vienur – nostalgiški prisiminimai, kitur – gilūs pamąstymai apie kūrybą, tėvystę ir ilgesį istorijai, kurią norėtųsi ištraukti iš stalčiaus.
Deivi, o prisimenate, kada buvo paskutinis trankus gimtadienis?
Oj, jų buvo… Ar atsimenu? Nelabai! Gal trankiausiai atšvenčiau savo 35-metį Ventės rage. Prisimenu, kad buvo labai bloga ir ieškojau vaistų po visas apylinkes (juokiasi).
